Vienam žymiausių pasaulio kultūros paminklų – Siksto koplyčiai Vatikane – 500 metų. 1512 metų spalio 31 dieną tuometinis popiežius Julius II aukojo pirmas mišias koplyčioje, kurią ketverius metus tapė Renesanso genijus Michelangelas.

Kasmet penki milijonai žmonių, o vasarą– ne mažiau kaip 20 tūkstančių per dieną, atlošia galvas ir lieka sužavėti. Siksto koplyčia – viena iš labiausiai lankomų ir žinomų Vatikano vietų. Čia renkamas popiežius, vyksta konklava.

Apaštališkuose rūmuose esanti koplyčia pastatyta XV amžiaus antroje pusėje, valdant popiežiui Sikstui IV ir pavadinta jo vardu. Koplyčią išgarsino ne tiek architektūra, primenanti Senajame Testamente aprašytą Saliamono šventyklą, kiek Michelangelo nutapytos lubų freskos, laikomos genialiausiais jo kūriniais. Jos pasakoja svarbiausias Senojo Testamento istorijas. Pačiame centre – Adomo sutvėrimo scena.

Tačiau nutapęs freskas Michelangelo sulaukė kaltinimų amoralumu, nes freskose vaizduoti visiškai nuogi žmonės. Po jo mirties vienam mokinių buvo liepta uždažyti nuogybes. Originalus freskų vaizdas grąžintas tik 1994 metais. Per popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatą jos buvo restauruojamos.

Koplyčios sienas tapė garsūs Renesanso meistrai, tokie kaip Pietro Perugino ar Sandro Botticelli. Tačiau yra manančių, kad Siksto koplyčia pati tapo savo šlovės ir didybės auka. Šiemet Vatikano atstovai užsiminė svarstysiantys, ar nevertėtų mažinti koplyčios lankytojų, kurių neva per daug.

Siksto koplyčios 500 metų sukaktį popiežius Benediktas XVI mini jubiliejui skirtomis mišiomis.