Būdama 88 metų trečiadienį mirė lenkų poetė, Nobelio premijos laureatė Wislawa Szymborska (Vislava Šimborska), kuri buvo vadinama „poezijos Mozartu (Mocartu)“.

„Ji mirė ramiai, miegodama“, - naujienų agentūrai PAP sakė plaučių vėžiu sirgusios W.Szymborskos padėjėjas Michalas Rusinekas.

Drovi poetė ne savo noru įžymybe tapo 1996 metais gavusi Nobelio literatūros premiją.

Dramaturgas ir buvęs Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas kartą W.Szymborską pavadino „tokia malonia, gera ir kuklia ponia“.

W.Szymborska, kuri taip pat buvo literatūros kritikė ir prancūzų poezijos vertėja, po 1957 metų, kai buvo panaikinta stalinistinė cenzūra, publikavo kelis plonus tomelius. Ji išsižadėjo ankstesnių eilėraščių, kuriuose atsispindėjo stalinistinės eros literatūrinis stilius ir turinys.

Tarp jos darbų yra „Ječio kvietimas“ ( Wołanie do Yeti, 1957), kuriame ji sovietų lyderį Josifą Staliną lygina su tuo atstumiančiu sniego žmogumi, „Žmonės ant tilto“ ( Ludzie na moście, 1986) ir „Galas ir pradžia“ ( Koniec i początek, 1993).

Jos poezija garsėja mitų, pokštų vartojimu ir išplėtotomis metaforomis, dažnai pagardintomis ironija ir karčiu humoru.

Kartą paklausta, kodėl išleido mažiau nei 350 eilėraščių, W.Szymborska atsakė: „Savo namuose turiu šiukšliadėžę“.

Pernai prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) apdovanojo ją garbingiausiu civiliniu Lenkijos apdovanojimu - Baltojo erelio ordinu.