Jei viduržiemį ar ankstyvą pavasarį gatvėje išgirsite šaukiant „Čiobreli, Žibute“, - neieškokite keistuolio, išsiilgusio pavasario žalumos. Apsidairę greičiausiai pamatysite Liną Karalių su Gintare Gurevičiūte bei du jų augintinius Jorkšyro terjerus.  

Vienas jų – Čiobrelis, buvo  Lino dovana Gintarei pažinties metinių proga. Tuomet Gintarė nebuvo itin didelė gyvūnų mylėtoja, tad su dovana moteriai reikėjo apsiprasti.  Bet jau netrukus gero charakterio šunelis papirko abu šeimininkus. Jie pastebėjo, kad Čiobrelis liūdi, nes dėl įtemptos veiklos jiedu negali skirti jam tiek dėmesio, kiek norėtų. Kad Čiobrelis neliūdėtų pora surado jam draugę.

Šuniukai nėra kraujo giminaičiai. Čiobrelis pirktas su kilmės dokumentais, o ieškodami Žibutės, Gintarė su Linu apvažiavo ne vieną veislyną, pamatė kuo įvairiausių veislės atstovų, kol rado mažutę, „brokuotą“ kalytę.  Ketindami gyventi su dviem tos pačios veislės augintiniais, pramogų verslo atstovai suprato, kad gali kilti intymių keblumų. Tačiau veterinaras iš karto paneigė mitą, jog kalytei būtina kartą per gyvenimą atsivesti šuniukų – Žibutė iš prigimties buvo per mažo ūgio, todėl mama tapti jai tiesiog neįmanoma.

Taip pat nustebsite išgirdę, jog per visą savo gyvenimą nei Čiobrelis, nei jo sesė nėra matę... pavadėlio. Gintarė įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo šeimininko požiūrio į augintinį. „Jeigu žiūrėsi į juos kaip į žaisliukus tai, aišku, jie bus kvaili, bet jeigu juos gerbsi, ir žiūrėsi, kaip į didelį protingą padarą, tai ir bus toks“, - BTV laidoje „Duok Labas“ pasakos Gintarė.
Kalbant apie Jorkšyro terjerus, neretai vyrauja nuomonė, kad tai itin lepi veislė. Gintarė linkusi su tuo nesutikti – jos nuomone, viskas priklauso nuo to kaip auginsi mažylį nuo vaikystės.

Čiobrelis su Žibute kasdien mažiausiai pora kartų eina pasivaikščioti į lauką. Ir nesvarbu –  žiema ar vasara – šeimininkų patirtis sako, kad ir ši veislė kuo puikiausiai prisiderina prie lietuviškų temperatūrų skirtumo, ir šuniukams visai nebūtini madingieji rūbeliai. Gintarė įsitikinus, kad įvairūs apdarai ar šukuosenų įmantrybės bet kokios veislės šuniui kelia tik stresą.

Protingieji šuneliai miega atskirame gulte ir nė minties neturi rangytis šeimininkų lovoje. Gintarė šypsosi: „Bandau įsiklausyti, ką kalbu ir atrodo, kad mes blogi šeimininkai, šunelių gerove visai nesirūpinam“. Tačiau moteris įsitikinusi, kad  miegas kartu su augintiniais – tik tariamos meilės išraiška. Jie su Linu skiria mažyliams visą meilę ir laisvą laiką, turi gražių bendrų užsiėmimų. Bet smagiosios ketveriukės gyvenime buvo ir streso. Ir gana rimto – Žibutė buvo dingusi du kartus, Čiobrelis kartą. Jie buvo pagrobti vidury baltos dienos šeimynėlei išėjus pasivaikščioti. Čiobrelio pagrobėjai net reikalavo išpirkos. Gintarė tikisi, kad šios istorijos baigtis buvo niekšams gera pamoka. Pagrobėjai buvo sulaikyti policijos ir išklausė, kokia baudžiamoji atsakomybė gręsia už nusikaltimą.

Žibutė – kiek lengvesnio būdo, būtų gal pripratusi pas svetimus žmones. O Čiobrelis yra beatodairiškai atsidavęs Gintarei su Linu, net glostomas ne kiekvieno leidžiasi, tad iš ilgesio ir streso galėjo net mirti.