Pereiti į pagrindinį turinį

Pašėlę šokiai – su „Malcolm Lincoln“

2010-09-02 21:02
Pašėlę šokiai – su „Malcolm Lincoln“
Pašėlę šokiai – su „Malcolm Lincoln“

Šiųmetės „Eurovizijos” dalyvis estas vokalistas Robinas „Malcolm Lincoln“ Juhkentalis ir bosistas Madis Kubu, penktadienį koncertuosiantys Klaipėdoje, žadėjo publiką išmaudyti smagios elektroninės muzikos bangose. Ruošdamiesi į Lietuvos uostamiestį muzikantai sutiko atsakyti į kelis klausimus artimesnės pažinties dėlei.

Susipažino muzikuodami

– Kada pradėjote savo muzikines karjeras ir kaip ėmėte groti kartu?

Robinas: Savo „karjerą” pradėjau, kai buvau 15 metų ir nusipirkau pirmąją gitarą. Tada dainavau dviejose grupėse: viena grojo rokenrolą, o antroji – kažką panašaus į bliuzą. Pastarosios veikloje taip pat dalyvavo ir Madis, taip mudu ir susipažinome. Kol kas „Malcolm Lincoln“ yra vienintelis mano projektas.

Madis: Aš ėmiau groti bosine gitara būdamas 16-os, nes man patiko mergina, o ji buvo įsimylėjusi kitą vaikiną, kuris buvo bosistas. Studijavau meno istoriją ir filosofiją Tartu universitete. Prisijungti prie „Malcolm Lincoln“ mane pakvietė pats Robinas, kad gyvų koncertų metu pridėčiau papildomų atspalvių. Taip pat šiuo metu dar kuriu instrumentinio roko grupę.

Dviese + kompiuteris

– Jūsų grupės sudėtis gana neįprasta: vokalistas, bosistas bei nešiojamas kompiuteris. Kodėl į kolektyvą nepriimate įprastų muzikantų – būgininko ar gitaristo?

Robinas: Nepasakyčiau, kad tai neįprasta – mes daugiau projektas, o ne grupė. Estijoje ir daug kur kitur panašios elektroninės grupės kuriasi bei atgyja. Manau, grupės modelis su dviem gitaristais, bosistu bei būgnininku yra pasenęs ir atgyvenęs, todėl mums nereikėtų varžyti savęs tik tokiais instrumentais. Be to, scenoje mums lieka daugiau vietos pašėlusiems šokiams, kai esame tik dviese.

Madis: Dar tada, kai grodavome rokenrolą, suvokėme, jog būnant tokia įprasta grupe labai sudėtinga rengti gerus gyvus pasirodymus ten, kur koncertuojame. Pagrindinis mūsų tikslas yra siekti kokybės bei nuolat galvoti apie tai, kad pirmą kartą žmonės ateina pažiūrėti pasirodymo, o antrą – jo pasiklausyti. Kadangi dauguma koncertinių vietų neturi pasaulinio lygio sąlygų, gyvai grojant dviese lengviau galima pasiekti norimą kokybę. Ypatingų renginių metu pasikviečiame groti būgnais mūsų žmogų-vorą. Kadangi mūsų tik tiek, turime daugiau vietos.

Vienam – darbas, kitam – hobis

– Kodėl albumo „Loaded With Zoul” ir jame esančių dainų pavadinimuose (“Where Did We Loze Our Way”, “I'm Ztill Ztanding”, “FunkZhite” bei kituose) tiek daug raidžių „z“?

Robinas: Kai tik pats pradėjau kurti muziką, man atrodė juokinga tarti bei rašyti šitaip angliškai. Pačiose dainose taip pat yra frazių, dalių, kur angliškus žodžius tariu visai kitaip. Anglų kalba daro nemažą įtaką mūsų – estų ir lietuvių – kalbų evoliucijai, tad kodėl nepabandžius ją savaip vystyti (juokiasi).

– Ar ateities planus siejate su profesionalia muzikine karjera, ar tai yra tik hobis?

Robinas: Šiuo metu tai yra vienintelis mano „darbas”, kurį dirbu ir iš to pragyvenu. Todėl tikiuosi ir toliau tai tęsti. Išleidome pirmąjį albumą kompanijoje “Universal Music Finland & Baltics” ir kol kas pagrindinis tikslas yra jį kuo daugiau ir geriau reklamuoti. Tai reiškia – rengti kokybiškus pasirodymus ir supažindinti su mūsų muzika. Kitas mūsų koncertas numatomas Helsinkyje, praėjus savaitei po viešnagės Klaipėdoje. 

Madis: Man tai yra hobis. Kartais „profesionalai”, muzikantai turi priimti finansinius sprendimus, neatitinkančius jų prioritetų, nes reikia pinigų. Aš pats asmeniškai nenorėčiau būti įsipareigojęs. Tai padeda man išsaugoti sritį, kuri dar nėra „sugadinta” pinigų.

„Eurovizija“ pagausino gerbėjų

– Jūsų kuriama muzika labai skiriasi nuo to, ką paprastai galima išgirsti „Eurovizijoje”. Kodėl dalyvavote šiame konkurse ir kaip vertinate šį renginį?

Robinas: „Eurovizijos” konkursas yra pakankamai baisus, siaubingų dainų ir blogo skonio paradas, tačiau Estijos atranka, kuri vadinasi „Eesti Laul”, yra visai kitokia, todėl ir nusprendėme dalyvauti. Be jokios abejonės, to dėka daug žmonių tapo mūsų gerbėjais, be to, tai buvo naudinga finansiškai ir aš dėl to neapgailestauju. O šiaip „Eurovizija“ turi ilgalaikes tradicijas, ji nebuvo visada tokia (kaip komercinis renginys), todėl tikiuosi, kad ateityje viskas pasikeis.

Madis: Taip, iš praktinės pusės buvo verta. Dabar mes bent jau žinome, koks yra jausmas būti mažuma, nes būtent tokie ir buvome Osle, vertinant pagal muzikinę orientaciją. Rytų Europai (postsovietinėms jos šalims) „Eurovizija“ iš dalies buvo kaip žinia iš laisvo pasaulio. Kažkas tokio, ką estai stebėjo per suomių televiziją išsižioję. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl šis konkursas taip pervertintas. Vakarų Europoje jis nieko neturi bendro su kova už laisvę, tai tik eilinis televizijos šou.

Daro tai, ką mėgsta

– Estijos popscena atrodo pakankamai šviežia ir įdomi, dominuoja nemažai elektronikos ir „indie” tipo muzikos. Kaip ji išvengia to pigaus komercinio skambesio?

Madis: Jei kas pasiekia kitas šalis ir susilaukia dėmesio užsienyje, reiškia kažkokiu būdu to nusipelnė. Nemanau, kad Estijos scena yra kažkuo ypatinga, palyginti su tuo, kas darosi kaimynystėje. Joje yra ir blogų, ir gerų grupių.

– Kokios yra teigiamos ir neigiamos muzikanto profesijos pusės?

Robinas: Nuostabu, kad gali daryti tai, ką mėgsti ir iš to gyventi, bet muzikos verslas yra nestabilus, ir labai sunku nuspėti, kaip bus ateityje.

Madis: Kai atskiri pinigus ir muziką, ji suteikia galimybę bei laisvę daryti, ką nori, ir mėgautis tuo. O kai žmonės tuo mėgaujasi, ko daugiau gali norėti.

„Malcolm Lincoln” koncertuos „Švyturio  menų doke” rugsėjo 3 d. 22 val.. Svečius apšildys “Golden Parazyth”. Bilietai – po 15 Lt, studentams ir moksleiviams – po 12 Lt.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų