Vaišinimo ir vaišinimosi ritualai – kaip ir maisto pateikimo estetika – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesvarbūs. Su meile sukurta šventiška aplinka ramina, nuteikia lengvam bendravimui. Panašiai yra ir su senomis elgesio prie stalo taisyklėmis: jos suvaržo laisvę tiek, kad šventimas nevirstų chaotišku visko, ką akys mato, kimšimu į skrandį.

Užtenka sulaukti pakvietimo dalykiškai papietauti restorane, kad, žvelgdamas į mįslingos paskirties šakutes, peilius, taures pasijustum it dramblys porceliano parduotuvėje ir prisiektum sau išmokti stalo serviravimo abėcėlę. Didžiosios metų šventės – puiki proga įsitikinti, kad stalo serviravimas yra ne snobų išmonė, o laiko patikrintas būdas suvaržyti užstalės aistras, nesaikingą maitinimąsi padaryti ramiu bendravimu užkandžiaujant, savotišku žaidimu.

–Serviruojant stalą namuose nededami visi indai – jie keičiami sykiu su patiekalais. Kas kita – įrankiai. Peilius, šakutes, šaukštus reikia išdėlioti šalia lėkštės šia tvarka: patiekalai, kurių skanaujama pirmiausia, labiausiai nutolę nuo lėkštės.

–Priešais lėkštes dedami įrankiai desertui: šaukštelis (kremui, pudingui) koteliu į dešinę, šakutė (skirta pyragui, tortui) – koteliu į kairę, desertui skirtą peilis – koteliu į dešinę.

–Jei patiekiama žuvų filė, specialių įrankių (platesnio peilio ir platesnės šakutės trumpesniais dantukais dėti nebūtina).

–Jei norima desertą tiekti taurėje ar specialiame indelyje, pastarasis turi būti pastatytas ant nedidelės lėkštelės, užklotos servetėle. Į lėkštelę galima padėti ir reikiamą įrankį.

–Ar tikrai vyno taurę būtina laikyti už kojelės? Vyno žinovai taip elgiasi ne dėl etiketo reikalavimų, bet tam, kad nuo rankos vynas nesušiltų. Jei jūsų gomurys ne toks jautrus – laikykite taurę kaip jums patinka. Ką tikrai būtina daryti prieš keliant taurę prie lūpų – tai nuryti kąsnį ir nusivalyti lūpas servetėle.

–Jei esate alergiškas kai kuriems produktams, nemandagu apie tai garsiai skelbti. Tiesiog įsidėkite jo labai nedaug ir palikite lėkštėje.

–Bekramtydami supratote, kad burnoje – vyšnios kauliukas ar pipiras? Nespjaukite jo į servetėlę – derėtų išimti šakute ir padėti į lėkštę.

–Jeigu esate rūkalius, dūmo alkį užgniaužkite bent iki deserto, nebent šeimininkai siūlo kitaip.

–Įrankiais galima parodyti, kad baigėte valgyti, tačiau nekryžiuokite peilio ir šakutės (taip dera palikti įrankius, jei darote trumpą pertrauką ir pakylate nuo stalo), juolab – nekiškite peilio tarp šakutės dantukų. Įrankius padėkite viena šalia kito, koteliais į dešinę, įkypai (45 laipsnių kampu).

–Sriubos lėkštę reikia palenkti nuo savęs arba į šoną. Nėra nemandagu nesuvalgyti visos sriubos.

–Šonkaulius ar mažųjų paukščių šlaunelę galima imti ir rankomis, tačiau jos galas turi būti nuvalytas ar apsuktas popieriumi.

–Žuvis ir mėsą reikia valgyti atsipjaunant po vieną kasnį, o ne susipjausčius visą kepsnį gabaliukais.

–Papildomus padažus, prieskonius dera pilti tik paragavus patiekalo, nebent šeimininkai siūlytų kitaip.

–Jei vaisiai tiekiami nepjaustyti, juos dera susipjaustyti į keturias dalis ir imti ranka. Valgant bananus ar norint valgyti luptus obuolius, nektarinus ir pan., dera naudotis šakute. Nuo kalėdinio stalo neatsiejami mandarinai lupami ranka ir valgomi padalyti į skilteles. Jei kiviai patiekti nenulupti ir nepjaustyti, juos reikia perpjauti per pusę ir valgyti šaukšteliu.

–Putojantį vyną, šampaną dera patiekti kaip aperityvą, tradicija jį tiekti prie deserto nėra tinkama. Visi putojantieji vynai patiekiami labai šalti – apie 6 laipsnių, nes tokios temperatūros jie išlaiko cukrų ir rūgščių pusiausvyrą: šiltesni jie atrodo rūgštesni nei yra.