Knygoje publikuojami laiškai, kuriuose atskleidžiama Charlotte Bronte meilė profesoriui iš Belgijos, skelbia telegraph.co.uk.

Romano „Džeinė Eir“ autorė meilės laiškus siuntė profesoriui Constantinui Hegeriui, kuris buvo susituokęs ir turėjo vaikų.

Profesorius laiškus suplėšė ir išmetė, tačiau jo žmona juos ištraukė iš šiukšlių dėžės ir išsaugojo.

Viename laiške prancūzų kalba rašoma: „Jei mano valdovas nutrauks draugystę su manimi, aš visiškai prarasiu viltį“.

Kitame laiškelyje, parašytame angliškai, teigiama: „Norėčiau rašyti linksmesnius laiškus, nes, kai perskaičiau šį laišką, pamačiau, koks jis niūrus. Bet atleisk man, mano valdove, nesupyk dėl mano liūdnumo – kaip rašoma Biblijoje, „iš visos širdies kalba mano lūpos“, todėl man sunku būti linksmai, kai žinau, kad niekada tavęs nebepamatysiu.“.

Šis laiškas buvo parašytas 1844 metais – praėjus dvejiems metams po to, kai Ch. Bronte sutiko savo mokytoją C. Hegerį.

Autorės meilės istorija atsispindi romane „Vijetė“, kuriame pasakojama apie merginos meilę be atsako mokytojui iš Belgijos.

Ch. Bronte mirė būdama pripažinta autore. Tuo metu jai buvo 38 metai. C. Hegerio šeima nusprendė išsaugoti rašytojos meilės laiškus.

Ch. Bronte draugė Elizabeth Gaskell, rašydama autorės biografiją, faktą apie meilę mokytojui taktiškai nutylėjo.

Dabar rašytojos laiškai publikuojami knygoje „Meilės laiškai: 2000 romantikos metų“ (ang. „Love Letters: 2000 Years of Romance“).