Klaipėdoje unikali premjera - šeštadienį pirmąsyk dienos šviesą ne tik uostamiestyje, bet ir visoje šalyje išvys C.Monteverdi opera „Popėjos karūnavimas“.

Pluša tarptautinė komanda

Afišos skelbia, kad C.Monteverdi operos „Popėjos karūnavimas“ premjera Klaipėdos muzikiniame teatre įvyks artimiausią savaitgalį - gegužė 8 ir 9 dienomis, bet jau nuo rytojaus šio veikalo atsiradimą lydės edukacinė programa „Baroko muzikos savaitė“.

„Popėjos karūnavimą“ stato tarptautinė komanda - Šveicarijoje gyvenanti, Bazelio operoje dirbanti režisierė Jūratė Vansk, šiuo veikalu debiutuosianti Lietuvoje. Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas - Andris Veismanis iš Latvijos nacionalinės operos.

Jau dabar kalbama, kad iš kitų šios operos pastatymų klaipėdietiškasis išsiskirs senovinių šokių scenomis - mat, teatre vyksta renesanso ir baroko šokių mokymai, paskatinę režisierę praturtinti spektaklį. Jo choreografė - Virginija Jašinskienė.

Lietuvių dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus litografijų ciklo „Auksiniai Nerono rūmai“ motyvais scenografiją sukūrė Arvydas Nekrošius, o kostiumus - Vilija Šuklytė.

Pirmą kartą Lietuvoje statoma C.Monteverdi opera „Popėjos karūnavimas“ bus atliekama originalo kalba. Tad taisyklingos italų kalbos artistus moko Christianas Fratima iš Italijos, beje, tikras kunigaikštis. Jis yra ir dirigento asistentas, mat Lietuvoje tęsia dirigavimo studijas profesoriaus Juozo Domarko klasėje. „Popėjos karūnavime“ svečias dar grieš ir baroko smuiku.

Viso projekto konsultantė - senosios muzikos žinovė Jūratė Mikiškaitė-Vičienė.

Barokinis, bet modernus kūrinys

„Labai džiaugiuosi, kad C.Monteverdi „Popėjos karūnavimą“ turės Klaipėdos muzikinis teatras, nes ši opera yra ypatinga muzikinio pasaulio puošmena. Būtent C.Monteverdi ieškojimai, bandymas suprasti žmogų nulėmė mano išskirtinį susidomėjimą šio kompozitoriaus kūryba“, - kalbėjo spektaklio režisierė J.Vansk artėjant premjerai.

Anot jos, „Popėjos karūnavime“ nemoralizuojant ir neteisiant kiekvienas personažas atskleidžiamas per poelgius ir juos sukėlusius jausmus. C.Monteverdi muzikinėje dramoje kaltė nevaidina jokio vaidmens  - klausimai keliami visuomenei, kuri malonumus vertina labiau, nei moralės nuostatas. „Manau, „Popėjos karūnavimas“ yra modernus kūrinys jau vien todėl, kad jame kalbama ne apie gėrį ir blogį, o apie Meilės pergalę. Meilė, tik ji, yra mūsų gyvenimo variklis“, - įsitikinusi operos režisierė.

„Operoje „Popėjos karūnavimas“ regime brandųjį C.Monteverdi. Kompozitorius joje pateikė daug naujų muzikos dramaturgijos idėjų, atskleidė nebūdingus tų laikų kūrybai psichologinius personažų santykius. Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl jis pasirinko ne antikinį mitą ar legendą, o realiai gyvenusio Nerono ir Popėjos meilės istoriją. C.Monteverdi muzikinėje dramoje prabilo apie kasdienius jausmus ir santykius“, -  naująjį pastatymą apibūdino dirigentas A.Veismanis.

Ar Neronas mylėjo Popėją?

Neronas - paskutinysis iš Julijų Klaudijų dinastijos, gyveno 37-68 m. po Kr., o Romos imperatoriumi tapo septyniolikos. Neronas domėjosi tik muzika, žirgų lenktynėmis ir orgijomis. Romėnai jį vadino tironu, nes kiekvieną, nepaklususį jo valiai, nužudydavo. Nerono puotose virė to meto aukštuomenės gyvenimas: palankumo, žemių, privilegijų dalybos už visokią kainą, už „meilės“ paslaugas - taip pat. Kai kurie šaltiniai teigia, kad iš būrio imperatoriaus favoritų ypatingo dėmesio sulaukė karo vadas Markas Salvijus Otonas, kuris buvo ir antrasis Popėjos vyras.

Ar Neronas mylėjo Popėją, prieš motinos valią pastatęs jai paminklą Forume, Pompėjoje - rūmus, o vestuvių proga karūnavęs? Į šiuos klausimus galbūt žiūrovams atsakys maestro C.Monteverdi muzikinėje dramoje „Popėjos karūnavimas“ ir visa spektaklį statanti kūrybinė grupė, solistai, choras, šokėjai, orkestras.

Pagrindinius vaidmenis kuria...

Pagrindiniuose vaidmenyse pasirodys visas būrys jau žinomų ir dar tik karjerą pradedančių artistų. Eglė Bagdonavičiūtė-Chisiu, gyvenanti Rumunijoje, šiuosyk į Klaipėdą atvažiavo dainuoti Popėjos. Nerono partija teko Andrejui Kalinovui, senovinės muzikos atlikimo subtilybes studijuojančiam Grace (Austrija). Nerono žmonos Oktavijos partiją parengė solistės Viktorija Stanelytė ir Rasa Ulteravičiūtė, filosofo Senekos - Tadas Girininkas ir Artūras Kozlovskis.

Taip pat spektaklyje dalyvaus Dalia Kužmarskytė, Judita Butkytė, Valerija Balsytė, Diana Tiškovaitė, Viktoras Gerasimovas, Fausta Savickaitė, Algirdas Bagdonavičius, Andrius Apinis  ir kiti.

Orkestre senoviniais instrumentais grieš Kristianas Fratima (baroko smuikas), Peteris Klasas (viola da gamba). Išilgine fleita gros Dagnija Tuča, klavesinu ir vargonais - Andrejas Kuperis, teroba skambins Klausas Maderis.

Baroko muzikos savaitė

Premjerą Klaipėdos muzikiniame teatre pasitiks edukacinė programa  „Baroko muzikos savaitė“.

Tai viena iš ES lėšomis finansuojamo socialinio projekto „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“ dalių.

Antradienį teatro fojė muzika besidominčiam jaunimui dirigentas A.Veismanis pasakos apie orkestro ištakas, bus galima susipažinti su senoviniais instrumentais.

Trečiadienį įvyks atvira pamoka, kurioje J.Vičienė supažindins su renesanso ir baroko šokiais.

Rodys nufilmuotas G.F.Händelio operas

Ketvirtadienį ir penktadienį Klaipėdos muzikinis teatras virs kino teatru - čia žiūrovai dideliame ekrane galės pamatyti vieno žymiausių baroko muzikos kūrėjų Georgo Friedricho Händelio operas „Rodelinda“ ir „Alčina“.

„Baroko muzikos savaitę“ pristatoma trijų veiksmų opera „Rodelinda“ - tai Bavarijos valstybinės operos Miunchene pastatymas, nufilmuotas 2003 m. per Miuncheno operos festivalį (Bavarijos radijo filmas).

Vėlgi trijų veiksmų opera „Alčina“ - Štutgarto valstybinės operos pastatymas, nufilmuotas 2000 m. (SWR filmas, bendadarbiaujant su ARTE ir  EUROARTS ENTERTAIMENT).

Abu filmai - Geothe's instituto atstovybės Lietuvoje dovana uostamiesčio Muzikinio teatro kolektyvui ir publikai bei viena iš Klaipėdoje šią savaitę prasidedančio festivalio „Vokiečių kultūros dienos“ programos dalių.

„Baroko muzikos savaitę“ užbaigs „Popėjos karūnavimo“ premjera. O gegužės 14-ąją šią operą Jaunųjų talentų festivalyje Klaipėdos muzikiniame teatre diriguos italas Ch.Fratima.