Po 15 mėnesių rekonstrukcijos vėl lankymui atvertoje visoje Prano Domšaičio galerijoje trečiadienį atidaryta pasaulinio garso dailininko Arbit Blato paroda.

Ypatinga proga – ypatinga dovana

Ją gausiai į vernisažą susirinkusiems klaipėdiečiams pristatė Lietuvos dailės muziejaus (LDM) direktorius Romualdas Budrys, LDM Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė, Arbit Blato šeimos bičiulis ir muziejaus konsultantas Vilius Kavaliauskas, teikęs didelę pagalbą muziejui perimant parodoje pristatomą kolekciją ir ją atvežant į Lietuvą, taip pat dalyvavo parodos kuratorė ir katalogo autorė dailėtyrininkė Ilona Mažeikienė.

Renginyje muzikavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro styginių kvartetas „Musica Libera“: Sandra Dirgėlaitė (smuikas),  Christopher Brain (smuikas), Edvinas Kaziukaitis (altas),  Tomas Mikalauskas (violončelė).

Tęstinėje parodoje „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ pristatoma Arbit Blato (tikrasis vardas Neemija Arbitblatas, gimė 1908 m. Kaune, mirė 1999 m. Niujorke, JAV) darbų kolekcija, Lietuvos dailės muziejui padovanota dailininko našlės, žymios operos solistės ir režisierės Reginos Resnik-Blatas (JAV, Niujorkas).

Ši kolekcija pirmą kartą Lietuvos visuomenei buvo parodyta šiemet Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje. Klaipėdoje galima pamatyti ne tik didžiąją dalį sostinėje eksponuotų kūrinių – Arbit Blato paroda Prano Domšaičio galerijoje papildyta naujais, papildomai dovanotais dailininko kūriniais. Jie į Lietuvą iš buvusios Arbit Blato dirbtuvės Venecijoje pargabenti ką tik, rugsėjo pabaigoje. Tai aliejumi tapyti Venecijos peizažai, tarp kurių dėmesį trauks dailininko ištapyta dvivėrė širma, dailininko Chaïmo Soutine’o portretinė skulptūra, monumentalus gipsinis reljefas „Paskutinis traukinys“, sukurtas Venecijos žydų getui, bei dailininką išgarsinęs portretinių litografijų ciklas, skirtas jo bičiulių, Monparnase kūrusių menininkų, atminimui įamžinti.

332 tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių kolekcija bei gausus dailininko asmeninis archyvas (dokumentai, laiškai, nuotraukos, parodų plakatai ir katalogai), asmeniniai dailininko daiktai – visą šį turtą dovanų gavo Lietuva, ir didžiąją jo dalį iki 2012 m. vasario 1 d. galima pamatyti rekonstruotoje LDM P.Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.

„Muziejus, priėmęs šią kaip reta dosnią dovaną ir jos pažinimo džiaugsmu jau pasidalijęs su vilniečiais, dabar juo dalijasi su klaipėdiečiais. Ir nuo šiol tai bus ne vienintelė pasaulinio masto meno paroda Klaipėdoje, – patikino R.Budrys. – P.Domšaičio galerija po renovacijos tapo tarptautinio lygio muziejine erdve. Dabar Lietuvoje tik Nacionalinė galerija Vilniuje ir P.Domšaičio galerija Klaipėdoje turi visus tarptautinius reikalavimus atitinkančius technologinius įrenginius, čia galime atvežti visa, ką turime ir gauname geriausio. Dabar yra ir kur, ir ką parodyti.“

Po renovacijos – atnaujinta ir moderni

2010 ir 2011 m. iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų buvo įgyvendintas galerijos pastatų komplekso renovacijos projektas, kurio dėka P.Domšaičio galerijos pastatai tapo moderniomis ir šiuolaikinei muziejinei veiklai pritaikytomis erdvėmis.

Ši rekonstrukcija leido iš esmės atnaujinti galerijos pastatų kompleksą: pakeisti visi langai, lauko durys, apšiltintos sienos ir stogai, modernizuotas šilumos punktas, atlikta šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemų rekonstrukcija, sudarytos ženkliai geresnės, muziejų standartus atitinkančios eksponatų saugojimo sąlygos, pagerėjo lankytojų aptarnavimo ir darbo aplinkos kokybė. Atlikus renovaciją pagerintos galerijos pastatų komplekso energetinės charakteristikos; tai leidžia sumažinti suvartojamos energijos sąnaudas, užtikrina taupų energijos vartojimą. Renovacijos rezultatai prisideda prie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ir Lietuvos kultūros sistemos prioritetų įgyvendinimo, suvartojamos energijos sąnaudų mažinimo, pastatų eksploatacijos išlaidų optimizavimo bei efektyvaus lėšų naudojimo, kartu ir Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo.

Lietuvos dailės muziejus 1973 m. XIX a. pab. raudonų plytų mūro pastate įkūrė Klaipėdos paveikslų galeriją, kuri, prijungus dar tris gretimai esančius statinius, trejus dešimtmečius ne tik eksponavo pamario dailininkų kūrybą, ji rengė nacionalines ir tarptautines parodas. Lietuvių fondui (Čikaga, JAV) muziejui padovanojus unikalią tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio kolekciją, 2004 m. ji pavadinta Prano Domšaičio galerija, kurios misija – saugoti, tyrinėti ir populiarinti tapytojo P.Domšaičio kūrybos palikimą, pamario krašto dailės kūrinius ir kitas Lietuvos bei užsienio meno ir kultūros vertybes.

Nuo 2002 m. galerijoje eksponuojama ir Australijos ir Okeanijos tautų meno kolekcija, kurią muziejui padovanojo Australijos lietuvių visuomenės ir kultūros veikėja dr. Genovaitė Kazokienė. Nuo 2010 m. galerijoje pristatoma dailininko marinisto Česlovo Janušo (1907–1993, JAV) kūrybos kolekcija, kurią dviem dešimtmečiams Lietuvos dailės muziejui deponavo JAV gyvenantis dailininko sūnus Saulius Janušas.

Per parodos „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ atidarymą galerijos vedėja dailėtyrininkė K.Jokubavičienė kalbėjo: „Turime nepaprastai daug meno, puikią trijų ryškių menininkų ekspoziciją. Dėkoju visiems, kurie nepamiršo kelio į galeriją per šiuos renovacijos mėnesius, ir tikiuosi, kad dabar pas mus lankysitės ne tik patys, bet ir atvesite savo artimuosius, bičiulius, svečius – tikrai turime kuo didžiuotis ir ką parodyti.“

Arbit Blato sugrįžimas į tėvynę

Dailės žinovų teigimu, šios iškirtinės svarbos Arbit Blato kūrinių kolekcijos gavimas ir pristatymas visuomenei – tai ypatingas mūsų valstybės kultūros įvykis, darantis Lietuvą pasaulinio garso dalininko kūrybos tyrinėjimo ir populiarinimo centru.

Arbit Blatas kūrybinį kelią pradėjo gimtinėje ir pratęsė jį Berlyno, Drezdeno ir Miuncheno mokyklose, kur įgijo vokiškojo ekspresionizmo patirties. Vėliau gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Italijoje ir JAV. Tarpukario Paryžius subrandino šiuolaikišką meninę Arbit Blato pasaulėjautą, o ryškus tapybinis talentas bei meninės kalbos originalumas leido priskirti jį jaunajai Paryžiaus mokyklos (École de Paris) menininkų kartai. To laikotarpio meno Mekoje – Paryžiuje atsiskleidė ekspresyvus meninis dailininko braižas, jo polinkis impresionistinei nuotaikų kaitai, subtiliai spalvinei modeliuotei. Arbit Blatui susiformuoti lemiamos įtakos turėjo sąlytis su moderniosios dailės tradicijomis bei bičiuliški santykiai su gyvaisiais modernizmo klasikais.

Būdamas tikras pasaulio kultūrinės aristokratijos veikėjas, dailininkas didžiavosi savo lietuviška kilme, niekada neužmiršo lietuvių kalbos. Kartu su žmona R.Resnik-Blatas 1975 m. ir 1988 m. jis lankėsi tėvynėje.

Dailėtyrininkės I.Mažeikienės žodžiais, Lietuvai dovanotoji kolekcija atspindi ryškų daugiabriaunį Arbit Blato – tapytojo, skulptoriaus, grafiko bei scenografo – talentą. Joje triumfuoja visi dailininko pamėgti žanrai. Tai peizažai – impresiški Paryžiaus bei Prancūzijos miestelių kraštovaizdžiai, epiški naktinės Venecijos vaizdai. Tai ir teatro bei muzikos elito atstovų portretai – dailininko žmonos R.Resnik, Luciano Pavarotti, Placido Domingo, legendinio prancūzų mimo Marcelio Marceau bei Monparnaso dailininkų – Pablo Picasso, Maurice‘o Vlamincko, Maurice‘o Utrillo, Georgio de Chirico, Mané Katzo ir kitų atvaizdai. Dėl šios serijos dailininkas pelnytai vadinamas XX a. meno istoriografu. Kolekciją praturtino virtuoziški kūriniai Bertoldo Brechto „Operos už tris skatikus” tematika. Atskirą grupę sudaro Holokausto aukų atminimui sukurti darbai – 7 bronzos plakečių kompozicija „Holokausto monumentas“, ekspresyvios ir dramatiškos drobės, piešiniai bei skulptūros.

Parodoje Klaipėdoje pristatoma per 180 Arbit Blato kūrinių (tapyba, skulptūra, grafika, scenovaizdžiai, piešiniai), sukurtų visais dailininko kūrybos laikotarpiais. Ekspozicija atskleidžia ypatingus dailininko ryšius su miestais – Kaunu, Paryžiumi, Niujorku, Venecija, formavusiais jo pasaulėvaizdį, kūrybinį charakterį, ir pristato originalius darbus teatro tema. Ekspoziciją papildo asmeniniai daiktai iš dailininko dirbtuvių Venecijoje ir Niujorke, fotografijos, filmuota medžiaga, plakatai. Visa tai eksponuojama per du galerijos aukštus ir užima 5 parodines erdves.

Jei Arbit Blato paroda Klaipėdoje bus gausiai lankoma, LDM direktorius R.Budrys užsiminė, kad ji gali būti pratęsta ir visai kitai vasarai, tikintis turistų dėmesio. Vėliau kolekcija apsuks ratą po Europos muziejų ir meno centrų sales – keliaus į Taliną, Rygą, Varšuvą, Berlyną... Kol jai bus įrengta nuolatinė ekspozicinė vieta Vilniuje, Radvilų rūmuose.