Drąsa ir novatoriškomis idėjomis garsėjanti latvių režisierė Galina Poliščuk su kūrybine grupe iš Rygos baigė beveik du mėnesius trukusias repeticijas Klaipėdos muzikiniame teatre ir rytoj uostamiesčio publikai pristatys latvių muzikos legendos Raimondo Paulo miuziklą “Sesuo Kerė”.

Galimybių - čia daugiau

Su viena perspektyviausių Europoje laikoma režisiere Klaipėdoje dirbo visas būrys menininkų iš Rygos - režisierės asistentas, vienas populiariausių šiandienos Latvijos aktorių Andris Bulis, dailininkė Lienė Dobraja, scenografas Aigaras Ozolinis, choreografas Albertas Kivleniekas, miuziklo vokalinės interpretacijos artistus mokė garsi vokalo pedagogė profesorė Anita Garanča.

Spektaklis bus labai panašus į prieš pusantrų metų tos pačios komandos pastatytąjį Latvijos nacionaliniame teatre, kuriame jis iki šiol - anšlaginis. Perkelta į Klaipėdos muzikinio teatro sceną, “Sesuo Kerė” vis dėlto bus kitokia, gal net geresnė nei Rygoje, intrigavo režisierė.

- Kuo tiedu pastatymai skiriasi?

- R.Paulas šį miuziklą pagal to paties pavadinimo Theodore'o Dreiserio romaną sukūrė 1978-aisiais. Mes jį į Rygos sceną vėl išleidome pirmojo pastatymo 20-mečiui. Bet visai kitokį. Mudu su Janiu Peteriu perrašėme libretą - istoriją apie svaiginančią aktorės šlovę ir jai išblėsus užslinkusią visišką vienatvę tuomet nusprendėme pateikti kaip Kerės retrospekciją, per jos prisiminimus, seno filmo maniera ir apeliuojant į praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio stilistiką. Na, žinote, - neskubrus veiksmas, ilgi žvilgsniai...

Spektaklyje susijungia kelios erdvės - aktorės, prisimenančios savo gyvenimą bei buvusį populiarumą, scenaristo, rašančio scenarijų filmuojamam filmui apie aktorę, ir galiausiai minčių, jausmų, muzikos erdvė. Visa tai perkeliame į senojo kino atmosferą, kuri itin svarbi. Senasis kinas - pakylėtas, paprastą žmogų tarsi verčia atsistoti ant pirštų galiukų. Todėl ir iš artistų reikalavau žiūrėti šeštojo dešimtmečio filmus, įsiminti kadrus su ilgesingais aktorių žvilgsniais meilės scenose, elegantišką kūno plastiką. Noriu, kad visi dalyvaujantys spektaklyje persisunktų ano laikmečio estetika.

Iš esmės spektaklis Klaipėdoje atrodys kaip Rygoje. Atlikėjai dainuos pagal fonogramą su paties R.Paulo solinėmis fortepijono partijomis. Su klaipėdiečiais turime vilties, kad netolimoje ateityje spektaklio muzika skambės gyvai, atliekama teatro orkestro. Kitaip nei Latvijos nacionaliniame teatre, čia tokia galimybė yra, net aranžuotės buvo specialiai padarytos. Ir kitos galimybės - didesnės. Klaipėdiečių spektaklyje dainuos profesionalūs solistai ir choro artistai, šoks balerinos, o Rygoje visus vaidmenis atlieka dramos aktoriai. Scenografija ir kostiumai - tokie patys.

Visuomet taip dirba

- Kaip sekėsi dirbti su mūsų teatro artistais? Ar jie jūsų nenuvylė?

- Jokiu būdu. Čia labai talentingi žmonės. Pagrindinį Kerės vaidmenį gavusi mergina - dar studentė, bet labai gabi. Man labai patinka jūsų baletas, dainuojantys artistai - stiprūs kaip aktoriai. To labai reikia šiam spektakliui.

- Teko girdėti, kad pati rinkotės atlikėjus ir jūsų darbo maniera kiek kitokia, nei įprasta pas mus, - dirbote su asistentu?

- Taip, Andris į Klaipėdą atvažiavo dar spalio pradžioje, sustatė mizanscenas, o man beliko jas surikiuoti. Lapkritį repetavome labai intensyviai - po dvi repeticijas kasdien. Labai intensyvus metas, be jokio poilsio. Juolab kad čia atvykau tiesiai iš Maskvos, kur A.Kaliagino teatre į sceną išleidau A.Kuprino “Olesios” premjerą. Ten dirbdama turėjau tris asistentus.

Aš visuomet taip dirbu. Mano charakteris - griežtas, nepalenkiamas, karingas, gal kad turiu šiek tiek ukrainietiško kraujo, reikalavimai artistams - aukšti, jokių kompromisų. Iš pradžių akylai stebėjau juos, gal kiek ir provokavau, paprašiau jau į pirmas repeticijas ateiti apsirengus ką nors pagal tų laikų madą - žiūrėjau, kaip jie jaučia tą laikmetį ir istoriją, kurią ruošiamės papasakoti. Taip išsirinkau žmones. Pagrindinį vaidmenį neabejodama pasiūliau Andželai Adamovič. Jau pačioje pirmoje artistų atrankoje atkreipiau dėmesį į šią vokalo specialybės studentę. Kerės vaidmenį paruošė ir kita jauna artistė - Judita Butkytė. O Kerės mylimojo Herstvudo vaidmuo teko net trims solistams - Virginijui Pupšiui, Mindaugui Rojui ir Dimitrijui Afanasjevui. Miuzikle vaidins ir daugiau puikių artistų - solistai Svetlana Konstantinova, Jadvyga Grikšienė, Šarūnas Juškevičius, Viačeslavas Tarasovas, Stasys Rezgevičius, Gintautas Platūkis, Kęstutis Nevulis, baleto šokėjai Galina Gaifulina, Jolanta Mineikytė, Aurelijus Liškauskas, Ričardas Jankevičius ir kiti.

Norėjo būti aktore

- Baigusi režisūros studijas Rusijos teatro meno akademijoje (GITIS), sugrįžote į gimtąją Latviją ir pastaruosius septynerius metus statote spektaklius Rygoje, Liepojoje, Maskvoje, ketvirti metai Latvijos sostinėje turite savo trupę “Teatro observatorija” su pastoge ir Kultūros ministerijos dotacija, kas mėnesį savajame teatre parodote po tris dešimtis spektaklių. Jūsų darbai su pasisekimu keliauja iš vieno festivalio į kitą. Įdomu, kur slypi jūsų sėkmės paslaptis?

- Jeigu man asmeniškai kyla kokia problema, ji mane jaudina, tuomet statydama spektaklį aš ją tarsi išsprendžiu. Kitaip tariant, lyg ir ją neutralizuoju, begėdišku būdu įtraukdama ir aktorius. Tačiau, kalbant rimtai, jei išties mane kažkas jaudina, aš tikiuosi, kad tai nepaliks abejingais ir žiūrovų. Man regis, kiekvienas režisierius pirmiausia kažką daro dėl savęs, o paskui jau tikisi būti suprastas.

- Kokios temos, problemos jus jaudina dabar?

- Manau, kad šiandien žmogus kenčia nuo tikrų jausmų deficito. Jis, lyg nebūtų mokslo ir švietimo, vis vien atsiduria vienas prieš dar nepažintą pasaulį. Jo vidinė kova, proto kova prieš instinktą - amžina. Mane itin jaudina tarpusavyje susiję gyvenimo, teatro ir menininko likimo temos. Todėl neatsitiktinai ėmiausi R.Paulo miuziklo „Sesuo Kerė“. Jame pažodžiui nekartojama romane aprašyta istorija, tik išryškintas artisto profesijos tragizmas, kuomet po neįtikėtinos šlovės žmogus gali tapti niekam nereikalingas. Kažkada aš pati norėjau tapti aktore, todėl šio miuziklo siužetas man labai artimas. Manau, jeigu nebūtų tokios jaudinančios, dramatiškos istorijos, nebūtų ir tokios puikios R.Paulo muzikos.

- Ar kompozitorius domisi, kaip jums ir jo miuziklui sekasi Klaipėdoje?

- Jam smalsu. Kaip vyksta repeticijos, jis nuolat teiraujasi telefonu ir žada atvykti į premjerą.

Pirmieji trys R. Paulo miuziklo „Sesuo Kerė“ spektakliai Klaipėdos muzikiniame teatre - lapkričio 27, 28 d. 18.30 val. ir 29 d. 17 val. Bilietai - nuo 30 iki 100 litų.