Pereiti į pagrindinį turinį

Sankt Peterburge – nykstantys ir neįamžinti lietuvybės pėdsakai

Sankt Peterburge – nykstantys ir neįamžinti lietuvybės pėdsakai
Sankt Peterburge – nykstantys ir neįamžinti lietuvybės pėdsakai / Scanpix nuotr.

Sankt Peterburgas suvaidino didelį vaidmenį žymių lietuvių gyvenime, tačiau iki šiol jų atminimas neįamžintas. Vienas iš jų – Lietuvių literatūros klasikas, buvęs Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Maironis.

Šv. Jekaterinos katalikiškos bažnyčios rūsyje esančioje paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio kriptoje lietuviškų ženklų nesimato.

„Daug atvažiuoja iš Lenkijos turistų, visi nori pasižiūrėti kriptą, prašo, kad juos nuvestų, įdomaujasi. Bet iš Lietuvos mažai turistų čia ateina“, – pasakoja kriptos prižiūrėtoja Stanislava Bulyševa.

1764-aisiais tapęs paskutiniuoju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovas Augustas Poniatovskis bažnyčioje palaidotas 1798-aisiais. Jį laidojant caras leido panaudoti valstybių atributus, nors Lenkija ir Lietuva jau buvo padalintos, todėl čia buvęs ir Lietuvos herbas.

Prieš keletą metų rekonstruojant kriptą, Lenkijos valdžia prašė prisidėti ir Lietuvos.

„Lietuva, kaip dažnai būna, neįvertino tuo metu savo paveldo. Buvo kreiptasi ir į Kultūros, ūkio ministerijas, bet jokių lėšų nebuvo gauta. Tai dabar nuo Nevskio atėjęs turistas kada žvelgia į šitą kriptą, jis temato, kad čia yra tiktai Lenkijos karalius, nes Lietuva tuo metu nesuskubo įamžinti savo paveldo“, – kalbėjo Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės kapelionas Rimantas Gudelis.

Tačiau pati Šv. Jekaterinos katalikiška bažnyčia iki šiol mėgiama Sankt Peterburge gyvenančių lietuvių.

„Šioje bažnyčioje į vyskupus buvo įšventintas Antanas Baranauskas ir Motiejus Valančius. Dar vienu svarbiu momentu buvo tai, kad šioje bažnyčioje mišias lietuvių kalba laikė Maironis“, – sakė Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės sekretorė Ana Berezovskaja.

Romos katalikų dvasinėje akademijoje poetas Jonas Mačiulis-Maironis mokėsi, vėliau, tapęs profesoriumi, dėstė moralinę teologiją.

„šis pastatas svarbus Lietuvos kultūrai. Labai galia, kad kol kas buvo čia įvairių iniciatyvų padaryti Maironio lentą, kad Peterburge žmonės žinotų, kad čia yra dalis Lietuvos kultūros“, – teigė R. Gudelis.

Lietuvių bendruomenės atstovai viliasi šiemet, minint 200-ąsias klasiko gimimo metines, šiame pastate įamžinti Maironio atminimą.

Be Maironio XIX amžiuje Sankt Peterburge gyveno ir kūrė Kazimieras Būga, Juozas Tumas Vaižgantas, Kazimieras Jaunius, Jonas Baranauskas ir kiti žymūs lietuviai.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų