Trykšta energija. Iš išorės trapi ir gležna, tačiau viduje ryžtinga ir tvirta. Viena jauniausių pripažinimo sulaukusių operos solisčių Ona Kolobovaitė neslepia esanti be galo sentimentali, tačiau atkaklumo ir energijos jai galėtų pavydėti ne vienas scenos artistas, rašo Panevėžio dienraštis "Sekundė".

Nenustygsta vietoje

 Jauna operos solistė Ona Kolobovaitė sparčiai kyla karjeros laiptais. Vos uždainavusi „Triumfo arkoje“ ji susilaukė didelio pasisekimo.

25-erių visaginietė jau susikrovė nemažą muzikinių vaidmenų bagažą ir vis dažniau sulaukia koncertų rengėjų, žymių teatrų režisierių pasiūlymų. Pajutusi azartą mergina artimiausiu metu dar rengiasi ir šokių projektui.

Penkių „Dainų dainelės“ konkursų laureatė, jauna, bet jau ryškiai šviečianti operos žvaigždutė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė panevėžiečiams kartu su kurso draugais padovanojusi spektaklį „Traviata“ nesijaučia išskirtine.

Atvira ir nuoširdi mergina tiki, kad siekti aukštumų reikia tol, kol esi jaunas ir trykšti energija. 

Paklausta, ar į savo įtemptą dienotvarkę dar sugebės įsprausti ir šokius, atsako, kad jai to reikia.

„Niekada nestoviu vietoje, esu energinga ir noriu judėti. Man reikia progreso, o kartu – ir adrenalino, nors jo mano gyvenime apstu, – prisipažįsta solistė. – Čia man bus tarsi dar vienas iššūkis, galimybė tobulėti. Šokis – tai emocija, kūno raiška, man tai labai įdomu.“

Jaunosios dainininkės karjera eina kaip per sviestą – į viršų ji šauna lyg kometa. „Baigusi muzikos mokyklą, iš karto tapau klasikinio dainavimo specialybės studente. Paskui prasidėjo spektakliai, koncertai, pasiūlymai. Kad ir toliau taip viskas sektųsi“, – šypsosi energinga mergina.

Nuo mažens mėgusi dainuoti, šokti, O.Kolobovaitė prisimena, kad paėmusi mamą už rankos pati nusitempė ją į muzikos mokyklą, kur ir ėmė ryškėti mergaitės talentas.

Emocionalumas pakiša koją

O.Kolobovaitė sako, kad kiek save pamena dar mažytę, visada dainuodavo.  „Pradėjusi lankyti darželį laukdavau dainavimo pamokėlių. Tas pats būdavo ir mokykloje“, – prisipažįsta solistė.

Šią jos aistrą dar labiau pakurstė tėtis. Solistė pamena, kad tėtis įjungdavo juostinį magnetofoną ir įrašinėdavo dukrelės dainuojamas daineles. Paaugusi ji mielai traukdavo populiarias „Queen“, „The Beatles“ dainas, vėliau perėjo prie klasikos – atlikdavo Luciano Pavaročio arijas ir kitas žinomų klasikų operų, kantatų dalis.

Pati esanti atvira, nuoširdi, veikli, mergina pabrėžia, kad tokių pačių savybių tikisi ir iš aplinkinių. Labai svarbu, pasak jos, kad žmogus skleistų teigiamą energiją.

Dainininkė vertina nuoširdumą, kurio, jos manymu, šiais laikais žmonėms labai stinga. O.Kolobovaitei svarbu ir humoro jausmas. Ji žavisi žmonėmis, kurie sugeba nepalūžti sunkiose gyvenimo situacijose, atsitiesia ir eina į priekį.

Temperamentinga, jautri, emocinga, solistė prisipažįsta, kad šios būdo savybės jai kartais pakiša koją – būna sudėtingiau atlikti vaidmenis. Siekiant išvengti klaidų, tenka susidoroti su savo emocijomis, įdėti daugiau darbo.

Mėgsta pašnekovė kartais ir savyje užsisklęsti. „Kartais labai reikia atitrūkti nuo aplinkui tvyrančio chaoso, triukšmo, pabūti tiesiog su savimi, viską ramiai apmąstyti. Geriausias poilsis yra namai – tiek tėvų, tiek savo“, – sako dainininkė.

Širdį glosto įvertinimas

Dainavimas merginai – gyvenimo būdas. Pasirinkti – vaidinti scenoje ar tik dainuoti, O.Kolobovaitė prisipažįsta negalinti. Pasak solistės, tai du neatsiejami dalykai.

„Smagu, kai viską galima suderinti“, – tikina mergina. Būtent to ir siekia – įgyvendinti savo svajones, neaukojant vienos srities. 

„Be galo myliu operą, teatrą. Žinau, kaip scenoje sukurti dramą, papasakoti istoriją, kaip paskirstyti savo jėgas, kur jas pataupyti, kur būti subtilesnei, kada siekti kulminacijos. Labai noriu dainuoti operoje ir be galo patinka teatras“, – nuoširdžiai kalba mergina.

Maksimaliai spektakliuose išnaudojanti savo talentą, O.Kolobovaitė pripažįsta, kad svarbu vaidinti ir dainuoti taip, kad žiūrovas patikėtų tuo, ką mato scenoje. Nors atlikėja tvirtina, kad bėgiodama po sceną neturi laiko pažvelgti į žiūrovus, tačiau jų emocijas jaučianti nuolatos.

„Nuostabu, kai žiūrovas kartu su tavimi kvėpuoja. Jei jaučiamas barjeras, vadinasi, reikia labiau stengtis, – savo mintimis dalijasi solistė. – Aš esu už tai, kad jei ką darai, turi tai atlikti profesionaliai.“  Geriausia gerbėjų dovana dainininkei – tai, kad jie ją pastebi ir padėkoja. Kaip tikina solistė, jai nereikia nei gėlių, nei jokių materialinių gėrybių.

„Aišku, gėlės – šaunu, bet maloniausia, kad tave pastebi, tavimi žavisi ir tau dėkoja. Kai matau, kad savo dainavimu, vaidyba suteikiau žmonėms džiaugsmo, tai glosto širdį“, – atvirauja O.Kolobovaitė.

Asmenybę lemia genai

Dainininkei privalu saugoti balsą, todėl ji turi gerai išsimiegoti, nepiktnaudžiauti šokoladu, karštu maistu, karštais gėrimais. Geriausias poilsis solistei – miegas. Ji atsipalaiduoja ir sportuodama.

„Vaikystėje, kad ir koks būtų oras, laiką leisdavome lauke, važinėdavome dviračiais, rogutėmis. Kai tik turiu laiko, važiuoju pas tėvus į Visaginą, ten atsigaunu. Po ilgo nesimatymo su tėvais būnu jų be galo lepinama“, – šypsodamasi pasakoja dainininkė.

Mergina gimtajame krašte įgauna jėgų naujam kūrybiniam etapui. Ji prisipažįsta, kad energijos pasisemia ir gamtoje.

Kryptingai einanti pasirinktu keliu O.Kolobovaitė atskleidžia, kad būdama paaugle pasvajodavusi apie medicinos sesers profesiją.

„Šiaip ar taip, ir dabar ir esu šiokia tokia seselė. Juk dainos – geriausias sielos vaistas“, – šypsosi solistė. 

Ji tvirtina, kad temperamentą paveldėjo iš rusakalbio tėčio. Dviejų tautybių genų turinti dainininkė mano esanti įvairialypė asmenybė todėl, kad net ir tėvai ją vadina skirtingais vardais. Artimieji Lietuvoje ir mama ją vadina Ona, Onute, o tėtis ir jo giminės Rusijoje – gimimo liudijime įrašytu vardu Ana, Anečka.

„Ona – ypatingas vardas, skambantis išdidžiai. Greičiausiai jį duodama mama man norėjo suteikti stiprybės, šiek tiek išdidumo. Ana skamba daug švelniau. Tačiau abu vardai labai nuostabūs ir man brangūs“, – sako mergina.

Apie šeimą dainininkė kol kas negalvoja. „Gerai taip, kaip yra dabar“, – kiek pagalvojusi atšauna Ona.