Šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais tapo skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, architektas Eugenijus Miliūnas, dirigentas Modestas Pitrėnas, menininkas Žilvinas Kempinas, scenografas Vitalijus Mazūras.

Skulptorius V.Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo kūrybą. Jam apdovanojimas skirtas už „modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą“.

Laureatus rinkusi Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija diskutavo, ar šį apdovanojimą skirti jam, ar aktoriui Donatui Banioniui, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė komisijos narys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

„Už visą gyvenimą galimas tik vienas laureatas, tai mes turėjome rinktis. (...) Balsai lėmė V.Vildžiūnui, todėl ir buvo išrinktas. Diskutuota buvo daug ir dėl abiejų kandidatų“, - kalbėjo jis.

Literatūrologui, literatūros kritikui K.Nastopkai premija atitenka už „pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“.

„K.Nastopka - už literatūrologinį ir literatūros kritiko darbą, bet ne už mokslinį darbą mes jį vertinome, o vertinome už kūrinių suvokimo meną, kadangi žmogus labai plačiai žiūri ne tik į literatūrą, bet lygina su kitomis meno sritimis - tai retas atvejis“, - teigė laureatus pristatęs S.Žvirgždas.

Architektas E.Miliūnas apdovanotas už „konceptualių architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą“.

„Architektas E.Miliūnas - žinoma, už “Žalgirio„ areną ir Šiaulių areną. Tai yra tikrai modernūs pastatai, kur ne visada paisoma to gryno, primityvaus funkcionalumo - sakykime, ten yra labai įdomiai laiptai padaryti, (...) labai gražiai sujungtas tas pats pastatas su aplinka, surasta erdvių proporcija, plokštumų proporcija - daug dalykų. Aišku, svarbu ir funkcionalumas tokiems objektams“, - kalbėjo fotomenininkas.

Dirigentas M.Pitrėnas pagerbtas už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą“.

„Jis labai įdomiai interpretuoja klasikinę ir šiuolaikinę muziką. Dar be to, kad stengiasi skleisti plačiau lietuvišką muzikinę kultūrą - tas irgi labai svarbu“, - sakė S.Žvirgždas.

Vizualaus meno kūrėjas Ž.Kempinas premiją gaus už „minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą“.

„Jau vien tai, kad užsienyje jo darbas yra šalia P.Picasso (P.Pikaso), aš manau, lemia labai daug“, - teigė fotomenininkas.

Scenografas Vitalijus Mazūras apdovanojamas už „Lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta“.

„Lėlių teatre jis tikrai padarė perversmą, kuris tapo tikrai visos Lietuvos reiškiniu“, - apie sprendimą premiją skirti V.Mazūrui kalbėjo komisijos narys.

Pasak S.Žvirgždo, premijų vertų laureatų buvo ir daugiau, bet komisijai teko atrinkti šešis, mat premijų gali būti teikiama tik tiek. Be šių apdovanojimų šiemet liko ne tik D.Banionis, bet ir tokie garsūs kūrėjai kaip režisierius Algimantas Puipa, dirigentas Vytautas Miškinis, kurie buvo patekę į pretendentų dvyliktuką.

104 tūkst. litų siekiančios premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.

Premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.