Lietuvos teatro sąjunga pristato pavasario renginių ciklą, kuriame žinomi scenos menininkai iš visos Lietuvos kviečia žiūrovus į savo kūrybos vakarus sostinėje.

Šį pirmadienį Teatro sąjunga rengia panevėžietės aktorės Ligitos Kondrotaitės kūrybos vakarą, o po savaitės – susitikimą su klaipėdiete aktore Regina Arbačiauskaite (nuotraukoje).

Skaitys Justiną Marcinkevičių

Balandžio 16-ąją Teatro sąjungos salėje vyks Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorės LKondrotaitės kūrybos vakaras „Tam, kad gyventume...“, kuriame ji skaitys Justino Marcinkevičiaus poeziją.

„Justino Marcinkevičiaus eilėmis žmogus gali papasakoti savo paties istoriją. Aš pasakoju savąją – „Tam, kad gyventume...“. Scenoje noriu prisiminti žmones, kurie tam tikru gyvenimo momentu man buvo svarbūs, turėjo įtakos, kalbėti apie tai, kas šiandien mane jaudina. Per metus netekome dviejų didžiųjų Lietuvos poetų – Justino Marcinkevičiaus ir Sigito Gedos. Norėjau apmąstyti, ką man reiškia šie poetai. Susidūriau su kalnais aukščiausiais ir gelmėmis giliausiomis. Jų aprėpti – neįmanoma... Vis dėlto labai norėčiau, kad po šio susitikimo grįžęs namo žiūrovas pasiimtų poezijos knygutę ir perskaitytų bent vieną eilėraštį. Tai taip paprasta. Ir taip daug. Sau pačiam“, – mintimis prieš renginį dalijosi L.Kondrotaitė.

Lietuvos teatro sąjungoje žiūrovai išvys poezijos spektaklį pagal Just.Marcinkevičiaus kūrybą. Netolimoje ateityje aktorė žada ir antrąją pasirodymo dalį, įkvėptą S.Gedos eilių.

Žinoma aktorė beveik 30 metų dirba Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Sukūrė per 50 vaidmenų. Yra vaidinusi Kauno mažajame teatre, kine ir televizijoje.

Vaidins karalienę Mortą

Balandžio 23-iąją Teatro sąjungoje rengiamas susitikimas su Klaipėdos dramos teatro ir Lietuvos kino aktore R.Arbačiauskaite. Jo metu žinoma aktorė pristatys pajūryje gimusį monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Karalienė Morta“. Spektaklio režisierius – Algimantas Armonas, kompozitorius – Gintaras  Kizevičius.

– Per savo kūrybinę biografiją vaidinau įvairias moteris. Jų priskaičiuočiau ne taip ir mažai – kalbėjo R.Arbačiauskaitė, paklausta, kaip gimė istorinio spektaklio apie karalienę Mortą idėja. – Ir toliau godžiai  ieškau  vaidmens  skaitydama  romaną, pjesę, žiūrėdama spektaklį ar filmą. Karalienės Mortos vaidmuo užgimė namuose, diskutuojant su savo vyru apie Lietuvos istorinę  praeitį, ypač  apie  mūsų tautos žymias asmenybes – moteris, jų vaidmenį valstybės  gyvenime. Įsitikinome, kad net  ir  senovės baltų  lietuvių visuomenėje  būta  iškilių  moterų. Vyrui  kilo  sumanymas  parašyti  istorinę  tiesą  apie  karalienę  Mortą, kunigaikštienę  Oną (Vytautienę) ir Vinco Kudirkos mylimąją Valeriją. Šios  moterys  stovėjo šalia savo vyrų – iškilių  asmenybių  sunkiausiais  lietuvių  tautos  istorijos  periodais. Ir  neteisinga  būtų  manyti, kad  turėjo  jiems  vienokios  ar  kitokios  įtakos. Taip ir  atsirado  ši  vieno veiksmo, trijų  paveikslų  istorinė  drama. Ji  buvo  parašyta  sutinkant  Lietuvos  vardo  paminėjimo tūkstantmetį.

Moteris, verta paminklo

– Kokia jūsų kuriama karalienė?

– Mortos paveikslas neišvengia tragizmo. Ji kupina begalinės  meilės  savo  tautai  ir  tikėjimo vyro, karaliaus Mindaugo kuriama  Lietuvos  valstybe, kartu nusivilia, matydama  pražūtingą  savųjų  nesantaiką. Morta gyveno labai sudėtingu Lietuvai  laikotarpiu. Tai XIII  a. vidurio centralizuotos  Lietuvos  valstybės  kūrimosi epocha. Šalies viduje ir veikiant  išorės  faktoriams vyko  sąmokslas, pagaliau  ir  Mindaugas, ne  taip  seniai  priėmęs  krikštą, atvirai  stojo  į  kovą  prieš  ordiną. Štai  tokiomis aplinkybėmis  Morta  reiškėsi  kaip  karalienė  ir  Mindaugo  bendražygė, dalyvaujanti  valstybės  politiniame  gyvenime, patarianti  ir  turinti  savo  nuomonę.  Kronikininkai, minėdami  to  meto  įvykius  ir  karaliaus  Mindaugo veiklą, neapeidavo ir karalienės Mortos  vaidmens.

Gal per daug  nukrypau į  istoriją, bet  tik  todėl, kad šiek tiek stebina kitų nenoras didžiuotis savo tautos iškiliomis moterimis. Nesuklysiu  pasakiusi, kad  karalienė  Morta verta  įamžinimo ne tik literatūroje, kine, dailėje, teatro veikaluose. Ji  verta  įamžinančio paminklo senojoje  sostinėje, Vilniuje.

Rimtai ir nuoširdžiai

– Kaip manote, kodėl šiandienos Lietuvos scenoje reta lietuvių autorių dramaturgijos?

– Norisi manyti, kad daroma viskas, kas  mūsų  jėgoms. Skatinami įvairiais  konkursais  jaunieji dramaturgai gvildena savojo laikmečio temas. Džiugu, kad yra lietuviškos  dramaturgijos  festivalis  „Versmė“. Kita vertus, jei  rašančiuosius domina valstybės  interesų, tautos savasties, jos išlikimo klausimai, dar  turi  atsirasti  režisierius, aktoriai, kuriuos tai jaudintų. Sukrečiantys  spektakliai, kaip ir  knygos  ar  kiti  kūriniai, negimsta  kasdien. Kaip  ne  kasdien  įvyksta  sukrečiantys  įvykiai. Tai  turi  susikaupti, labai  jau  įsiskaudėti. Belieka  laukti  savojo  Šekspyro...

– Ko gali tikėtis žiūrovai jūsų monospektaklyje?

– Į šį literatūrinį sumanymą nežiūriu vien kaip į galimybę užpildyti savo kaip aktorės kūrybinę tuštumą. Tiesiog jaučiu poreikį rimto ir nuoširdaus aktorinio kalbėjimo. Labai tikiuosi, kad jis bus įdomus žiūrovams.

Šalies teatralų kūrybos vakarai, susitikimai su jais ir jų naujausių kūrybinių darbų pristatymai šį pavasarį pradėti rengti Lietuvos teatro sąjungos salėje (Teatro g. 8, Vilniuje) pirmadieniais 18 val. Įėjimas – nemokamas.

Artimiausi renginiai Teatro sąjungoje

Balandžio 16 d. 18 val. – aktorės L.Kondrotaitės kūrybinis vakaras „Tam, kad gyventume...“ / poezijos spektaklis pagal Justino Marcinkevičiaus eilėraščius.

Balandžio 23 d. 18 val. – aktorės R.Arbačiauskaitės kūrybinis vakaras - monospektaklis „Karalienė Morta“ pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris.

Balandžio 30 d. 18 val. – aktoriaus Romualdo Ramanausko literatūrinis vakaras „Vilniaus Romenas Gari“.

Gegužės 21 d. 18 val. – operos solisto Juozo Malikonio kūrybinis vakaras.

Gegužės 28 d. 18 val. – aktorių literatūrinis vakaras, skirtas 150-osioms Maironio gimimo metinėms.