Leidyklos "Nieko rimto" korektorė Eglė Devižytė prisipažįsta: nėra adaptacijų ir trumpinių gerbėja, tačiau nelinkusi kategoriškai teigti, kad adaptuoti kūriniai ir jų santraukos – blogis, kurio reiktų vengti.

"Adaptuotos kūrinių versijos ne visada blogai – svarbiausia, kad vaikas skaitytų, kad ir sutrumpintą versiją. Jos gali būti puikus tramplinas didesnių, rimtesnių, nesutrumpintų skaitinių link, – sako ji. – Tačiau, kai galima skaityti kūrinį tokį, kokį parašė autorius – su visais veikėjų paveikslais, nesutrumpintais nuotykiais ir nepagražintomis smulkmenomis – be abejo, verta rinktis originalą. O jei dar jis gražiai ir meniškai iliustruotas – ir skaitymo nauda, ir malonumas garantuotas."

– Galbūt yra atvejų, kai adaptuotas kūrinys – geresnis pasirinkimas?

– Žinoma – nėra dalykų, kurie būtų vien geri arba vien blogi. Yra vertingų kūrinių, kurie vaikui kiek per sudėtingi. Juk trečiokas mielai ims į rankas spalvotą ir jam suprantama kalba perpasakotą "Iliadą" ar "Odisėją", o hegzametru parašyti sudėtingi originalų vertimai įkandami net ne kiekvienam suaugusiajam. Tokiais atvejais kūrinių adaptacijos leidžia linksmai ir lengvai įgyti žinių, padėti susidomėti istorija, mitologija, literatūra. Tačiau net ir tada verta atsiversti originalų kūrinį ir bent truputį paskaitinėti, o paskui aptarti, kas buvo praleista ar pakeista perpasakojant tekstą, kartu su vaiku pasvarstyti, kodėl šie pakeitimai buvo daromi.

– Jūs greičiausiai adaptuotų kūrinių vengiate ir net vaikystėje neskaitėte?

– Vaikystėje skaitydavome viską, ką rasdavome bibliotekoje ar pasiskolindavome vieni iš kitų – teisti ar skatinti adaptuotas versijas buvo ne mūsų, o tėvų ir mokytojų darbas. Buvo tokia serija "Iliustruota didžioji klasika". Visko joje pasitaikydavo – ir iškraipytų siužeto linijų, ir blogų vertimų.

Iki šiol atsimenu, kaip vaikystėje su drauge ginčijomės apie Bramo Stokerio "Drakulą", kurią perskaičiusios likome sužavėtos. Iš ginčo atrodė, kad skaitėme ne tą pačią knygą: skyrėsi ne tik pasakojimo struktūra, bet ir kai kurie įvykiai, net veikėjai. Paaiškėjo, kad viena iš mūsų skaitė adaptuotą ir sutrumpintą knygos versiją. Apsikeitusios knygomis nusprendėme, kad originalas kur kas geriau. Juk jame visko daugiau – ir nuotykių, ir šiurpuliukų, ir paslapčių. Kita vertus, ši serija su spalvotais viršeliais ir daug iliustracijų tikrai padėjo susidomėti klasikiniais kūriniais, tad nepulčiau jos teisti – kokia ji bebūtų, naudos atnešė.

– Paminėjote iliustracijas. Kiek jos svarbios vaikui, jau išaugusiam iš paveikslėlių knygų amžiaus?

– Dažnai klaidingai manoma, kad skaitytojui, vyresniam už pradinuką, iliustracijos nebereikalingos. Iš tiesų jos patinka ir penktokui, ir dešimtokui, ir mamai, ir seneliui. Iliustracijos padeda kurti kūrinio nuotaiką ir skatina domėtis daile. Egzistuoja ir gausiai iliustruotų paveikslėlių knygų, skirtų būtent suaugusiam skaitytojui. Pavyzdžiui, dailininko ir rašytojo Shauno Tano kūriniai "Atokaus priemiesčio istorijos", "Prarastas daiktas". Juose tekstu ir vaizdu pasakojamos keistos, sudėtingos ir kartu itin gražios istorijos.

– Tad ar pirkti vaikams sutrumpintas knygas, ar verčiau skatinti rinktis netrumpintas, originalias versijas?

– Pati mieliau rinkčiausi originalią, nesutrumpintą versiją ir kitiems rekomenduočiau tą patį – trumpinant ir paprastinant ne tik nurėžiamos svarbios šalutinės istorijos, praleidžiami faktai (kartais net ir veikėjai!), bet dažnai prarandama ir dalis kūrinio dvasios, nuotaikos, kuriamo efekto. Atsakyti į klausimą, kokias knygas pirkti, turėtų patys tėvai – jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Ar jūsų sūnui ar dukrai sunku susikaupti, jį ar ją baugina storos knygos, o gal tiesiog prasčiau skaito? Tokiu atveju trumpesni žymių kūrinių perpasakojimai gali būti naudingi. Nors pati asmeniškai tuomet siūlyčiau rinktis trumpesnius šiuolaikinių autorių kūrinius, geriausiai tokius, kuriuos išsirinktų pats vaikas – tuomet daug didesnė motyvacija skaityti. Tačiau dažniausiai vaikams tiesiog nepatinka knygos nuobodžiais rudais viršeliais ir be jokių paveikslėlių. Tuomet geriausia išeitis – pasiūlyti originalias, netrumpintas, tačiau gražiai, meniškai iliustruotas knygas.