Penketas neformalios fotografų grupės narių, draugų praminti "plėšriųjų sekcija", kartais susiburdavo Kauno zoologijos sodo fotolaboratorijoje, šalia plėšriųjų žvėrių narvų. Tačiau dėl dominavusios lietuvių fotografijos mokyklos sampratos apie bazinius fotografijos kūrimo principus naujoji meninė banga išliko periferinė, o vėliau buvo pamiršta.

Šio penketo darbus po dvidešimties nepriklausomybės metų  pirmą kartą galime išvysti Nacionalinėje dailės galerijoje. Čia viešai pristatoma paroda "ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis".

Laboratorija – Zoologijos sode

Pasak fotografijos istorikės Margaritos Matulytės, paroda atskleidžia anuomet vyravusiai fotografijai alternatyvių idėjų ir savitos stilistikos panoramą. Kauniečiai išnaudojo fotografiją konstruktyviai veiklai – savo meniniams pasauliams modeliuoti.

"Fotografas Visvaldas Dragūnas mus praminė plėšriaisiais. Sako: jie trys iš Zoologijos sodo, plėšrieji. Mat Gintauto Stulgaičio fotolaboratorija buvo netoli plėšriųjų žvėrių narvų", – devintajame dešimtmetyje Kaune iškilusio meninio reiškinio pavadinimą iššifravo fotografas, judėjimo idėjinis vadas Arūnas Kulikauskas.

Pasak jo, viskas prasidėjo tuomet, kai jis, baigęs Dailės institutą sostinėje, sugrįžo į Kauną. Įstojęs į Lietuvos fotografijos meno draugiją jis pradėjo ekspermentuoti, mat tais laikais jam Lietuvos fotografija buvusi visiškai nuobodi ir vienoda.

"Greitai buvau priimtas į Fotomenininkų sąjungą, jie turėjo savo cenzūrą ir aš likau visiškai vienas. Tada fotografas, kaip pats įvardijo, stovėjo ant vienos kojos, nežinodamas, ar einu į tą pusę. Kaip laimės žiburiai esą pasirodę Algirdas Šeškus, Alfonsas Budvytis, Vytautas Balčytisleido tvirtai atsistoti ant abiejų ir pajudėti teisinga linkme.

Kaune pradėjau ieškoti draugų, supažindino su G.Stulgaičiu, kuris buvo išmestas iš Kauno politechnikos instituto ir dirbo Zoologijos sode", – pasakojimą tęsė fotografas. Esą G.Stulgaitis tais laikais taip pat fotografuodavęs, ieškojęs kūrybinio kelio, todėl su draugu į priekį judėti buvę daug lengviau.

Dar vėliau prie jų prisijungė fotografas Saulius Paukštys, kuris atvyko į kūrybinę stovyklą Nidoje. "Ten gerdavom kaip kiaulės, net kiaulės tiek negeria, kiek mes gerdavom. S.Paukštys atsivežė kelis kvailus darbus, kurie savo kvailumu buvo tiek geri, kad jį jau reikėjo saugot nuo visų",  – linksmus prisiminimus dėstė  A.Kulikauskas.

Vėliau prie šio ketverto prisijungė ir Giedrius Liagas,  kuris prisiminė, kaip norėjęs stoti į fotoklubą ir išdėliojęs darbus laukė įvertinimo. Jis teigė, kad iš už nugaros tada priėjo S.Paukštys, patapšnojo per petį ir pasakė: "Einam, čia tau ne vieta." S.Paukštys su G.Liagu nuėjęs į pogrindį, kur rūsyje jau buvo įsikūręs A.Kulikauskas. "Pogrindis yra pogrindis", –  juokais tarstelėjo G.Liagas.

Iš viso A.Kulikauskas jungęs per penkiolika dirbančių žmonių, tačiau, kaip pats fotografas teigė, jie tai ateidavo, tai išeidavo. Sovietmečiu subūręs jaunųjų sekciją A.Kulikauskas pasivadino šios sekcijos pirmininku.

Pirmoji paroda – kino teatre

Prieš parodos atidarymą Nacionalinėje dailės galerijoje G.Liagas atviravo, kad didžiausią įtaką jam darė kinas, o Kauno kino teatre "Santaka“ ir įvyko viena pirmųjų šio penketo parodų. A.Kulikauskas pridūrė, kad G.Liago mamos draugė buvusi šio kino teatro direktorė, todėl jie nuėję parodė kelis savo darbus ir paprašė juos leisti pakabinti teatro fojė.

"Nieko neatsitiko ir neatsitiko tiek, kiek norėjom, kad kas nors atsitiktų, kad mus pamatytų... Nė vienas laikraštis, nė viena draugija neatsiliepė. Tai ir yra tas dusinimas, kuris nedavė oro, iki pat Sąjūdžio buvome užberti tyla",  – sakė A.Kulikauskas.

G.Liagas įsitikinęs, kad sovietinė valdžia turbūt be reikalo leido įrengti kiną bažnyčioje, mat visi į jį ėjo kaip į bažnyčią ir susitikdavo su žmonėmis, su kuriais turbūt ir reikėjo susitikti. Esą tai juos visus formavo kaip asmenybes.

A.Kulikauskas neabejoja, kad Kaunas visada buvo ir yra negailestingas menininkams. "Bet sakyti, kad ten viskas prigesę, negalima. Viskas labai paprasta: nepatinka? Daryk taip, kaip patinka. Jeigu nedarai tarybiškai, darai antitarybiškai", – įsitikinęs fotografas, jis pridūrė, kad kauniečiai – praktiški patriotai, todėl, be visų estetinių ieškojimų, buvo ir tautiškumo.

Pasak G.Liago, kūrybingų žmonių nubyrėjimas į Vilnių vyksta ir dabar, o parodos gal daugiau buvo rengiamos užsienyje negu Kaune, tačiau laikinojoje sostinėje laisvės ir fotografijos dvelksmas sklido iš rūsių.

Planuoja išleisti knygą

Viena parodos "ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis" kuratorių Margarita Matulytė pastebėjo, kad tai, jog šie autoriai pristatomi Nacionalinėje dailės galerijoje, muziejinėje institucijoje, rodo, kad muziejus pastebi ir įsileidžia iki šiol nesuprastus ir neįvertintus meninius reiškinius. Anot jos, tokio judėjimo  vilniečiai neturėjo.

"Plėšriųjų sekcija" nei estetika, nei menine ideologija jokiu būdu nebuvo agresyvi. Tai liudija faktas – tik šiandien apie juos kalbam ir norisi paklausti: kur jūs buvote tuos 20 metų ir kur mes buvome tiek laiko?" – klausė M.Matulytė.

Parodos kuratorė apgailestavo, kad nors kauniečiai darė nepaprastai reikšmingus darbus, ši banga buvo sutinkama labai atsargiai, menotyrininkų tyrimo ji taip pat nesulaukė. M.Matulytė prasitarė, kad bus išleista knyga, šio judėjimo dokumentacija.

Kita parodos kuratorė Ieva Mazūraitė-Novickienė tikino per du mėnesius išgirdusi ne vieno žmogaus, pamačiusio šiuos darbus, reakciją. Esą stebina, kad po 20 metų dar galima atrasti tokių unikalių dalykų. Šiuo projektu kuratorės teigė mėginsiančios labiau pristatyti patį judėjimą, visumą. Ir nors atsisakė kai kurių įdomių detalių, visos jos bus įdėtos į dokumentaciją.

"Tikrai labai norėčiau, kad žmonės, pažiūrėję parodą, suvoktų, jog tai buvo vienalytis reiškinys. Menininkai gyveno bendruomenėje, kuri skatino kurti, tarp jų buvo labai stiprus ryšys", - įsitikinusi I.Mazūraitė-Novickienė.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki balandžio 3 d. Joje išvysite Arūno Kulikausko (g. 1959), Gintauto Stulgaičio (1959–2000), Visvaldo Dragūno (1955–2008), Giedriaus Liago (g. 1967) ir Sauliaus Paukščio (g. 1964) darbus, surinktus iš autorių arba jų šeimų archyvų kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriumi.