J. Jovaišaitė gimė 1929 m. gegužės 12 d. Šiauliuose. Mokėsi Šv. Jėzaus Širdies seserų pradžios mokykloje, vėliau 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar S. Šalkauskio gimnazija).

1943 m. stipriai susirgo ir tik 1955 m. vėl galėjo pradėti aktyvesnę veiklą. Nuo 1955 metų – Jaunųjų rašytojų sekcijos narė. 1961 m. įstojo į Vilniaus prekybos technikumo neakivaizdinį skyrių, kur įgijo knygų prekių žinovės specialybę. Dirbo autoūkyje, Fotografijos muziejuje.

1992 m. su kitais miesto literatais įkūrė Šiaulių literatų kolegiją „Taškas“. 1994 m. prie savo namų atidarė literatūrinę kiemynę „Žalčio lūšna“, organizavo mitologinės poezijos konkursus.

Rašytoja išleido trylika poezijos rinkinių: ,,Saulės laikrodis“ (1989), „Jonvabalių jungas“ (kartu su J. Jurkaičiu; 2001), „Trys paukščiai liepoje“ (2003, 2008), „Artemidės ženkle“ (2006), „Saulėgrąžų veidrodžiai“ (2006), „Krikštatėvių krykštavimai“ (proza, eilėraščiai/su E. Puzanausku, 2006), „Pegaso pievos“ (2007), „Piligrimystė į pradžią“ (2007), „Meilės potvynis: (2009), „Sonata baltajai akacijai“ (2010), „Liepsnojantys sodai“ (sudarė Jaunius Kulnys; 2014), „Kuparas, raižytas gėlėmis“ (2018), „Lietaus akvarelės“ (2019), eilėraščių knygelę vaikams „Katinėli, labas rytas“ (2010).