Norima restauruoti keliolika metų griuvusį Melnių molio malūną. Jo savininkas jau paruošė darbų projektą, tačiau suka galvą, iš kur gauti lėšų.

Esą jo šeimai malūno atnaujinimas per brangus malonumas, todėl žada ieškoti privačių rėmėjų.

Joniškio rajone stovintis Melnių vėjo malūnas bene vienintelis toks molio statinys likęs Lietuvoje.

Tiesa, į malūną jis nebepanašus. Prastos oro sąlygos ir vandalai taip nuniokojo šimtametį statinį, kad prieš keletą metų nugriuvo dalis jo sienos. Tuomet savininkai bijodami visiškos malūno griūties, nuėmė ir ne vieną toną sveriančią jo kepurę.

„Teko galvoti, kaip tą kepurę nukelti, ir pirmas bandymas buvo nesėkmingas, nors buvo atvažiavęs 40 tonų kranas, bet jis nepajėgė nukelti, sukrutino ir paliko, o paskui galingesnis kranas atvažiavo ir šiaip taip pavyko nukelti“, – pasakoja Melnių malūno savininkas Antanas Jankauskas.

Buvo nuardyta ir dalis netvirtų molio sienų, o pastato likučiai užkonservuoti. Molinis Melnių vėjo malūnas statytas 1897 m.. Jo pamatai buvo sumūryti iš akmenų, sienos plūktos moliu ir iš lauko apkaltos lentomis. Jame yra išlikusi ir vertinga technologinė grūdų malimo įranga.

Savininkas tikisi malūną atstatyti. Jis sako jau paruošęs jo restauracijos projektą ir atidavęs paveldosaugininkams vertinti. Malūno gelbėjimo kaina – beveik milijonas litų, kuriuos savininkui teks mokėti iš savo kišenės.  

„Žinoma reikės ieškoti, galbūt, kas galėtų paremti: privatūs rėmėjai ar panašiai, nes iš tikro pačiam restauruoti tokiom lėšom neįmanoma“, – tvirtina A. Jankauskas.

Paveldosaugininkų teigimu, įsigyjant kultūros paveldo objektą, žmogui reikia tinkamai pasverti visus už ir prieš. Esą tokių statinių priežiūra ir tvarkymas brangiai kainuoja. Molio malūno šeimininkas, užbaigęs darbus ir juos atlikęs pagal visus reikalavimus, gali tikėtis, kad pusę sumos jam bus kompensuota.

„Vienas kelias, kaip sakiau, iš valstybės biudžeto per Kultūros paveldo departamentą, o kitas kelias – ieškoti kitokių būdų iš ES struktūrinių fondų. Galbūt iš ne būtinai paveldui skirtų, bet galbūt yra, sakykim, turizmo, smulkiojo verslo“, – sako Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio vyr. inspektorius Zenonas Stundžia.

Savininkas sako norintis, kad malūnas kada nors vėl veiktų pagal paskirtį - maltų grūdus. Tačiau kada pradės suktis molio malūno girnos, jis nedrįsta prognozuoti.