Prognozuodamas 2016-ųjų Gustavo pasaulio įvykius LRT TELEVIZIJOS laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius Audrius Rakauskas nebuvo užtikrintas. Kad Gustavas kris nuo kėdės – tikėtina, nes to reikalauja žiūrovas. O štai ar profesoriui Kalėdauskui šiemet pavyks pagaliau tapti Nobelio premijos laureatu – nežinia.

– Kokie Jums buvo 2015-ieji?

– 2015-ieji man buvo panašūs į 2014 ar 2013 metus. Matyt, sulaukiau tokio amžiaus, kai nesuprantu, ar praėjo vieneri metai, ar penkeri. Galbūt šie metai išsiskyrė iš kitų tuo, kad buvau įvertintas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Džiugu, žinoma.

– Laidoje „Gustavo enciklopedija“ nuolat gaminate. Ar šventinį stalą namuose ruošiate taip pat Jūs?

– Šiuo atveju daugiau darbuojasi žmona. Jei turėčiau galimybę, ko gero, nedaryčiau nieko. Bet kadangi gyvenu kartu su šeima, tenka prisidėti ir man (juokiasi – LRT.lt). Kartais, kai reikia, padedu kepti „Gerosios uošvės“ pyragą. Jei būnu nelabai pavargęs, padedu paruošti tešlą, nes išminkyti ją, kad pyragas gerai iškiltų, nėra lengva, reikia pasidarbuoti. Šį pyragą kepame ne tik per šventes, tai – purus kepinys, kurį labai skanu valgyti tiesiog ant jo užsitepus sviesto.

Dar padedu pjaustyti daržoves – morkas ar bulves – baltai mišrainei. Tai yra gana ilgas darbas. Išvis maisto gaminimas – daug laiko užimantis darbas ir, norint prigaminti daug skanių dalykų, reikia būti arba labai dideliu meistru, arba turėti labai daug laiko.

O žiemos švenčių, konkrečiai – antrosios Kalėdų dienos, aš neįsivaizduoju be keptos žąsies. Ją kartu su bulvėmis kepame jau daugybę metų, tai – beveik šventas reikalas. Be to, žąsį perkame ne kokią šaldytą iš prekybos centro, o iš ūkininkų. Tik reikia pasirinkti tinkamo dydžio, kad tilptų į orkaitę.

Dar vienas skanėstas, kurį gaminame tik kartą per metus, yra mieliniai pyragėliai, įdaryti džiovintais grybais. Juos labai mėgsta mūsų sūnus. Pyragėlių su grybais gaminimas – labai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daugybės laiko ir pastangų, o suvalgomi jie labai greitai.

– Prieš daugiau nei metus didžiuosiuose kino ekranuose pasirodė filmas „Gustavo nuotykiai“. Ar neplanuojate kurti antrosios dalies 2016-aisiais?

– Antrosios dalies tikrai nebus. Garantuoju (juokiasi – LRT.lt). Bet pagal filmo scenarijų visai neseniai išleista knyga. Ji pavadinta „Nepaprasti Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko nuotykiai“, kad iš pavadinimo būtų aišku, jog tai – ne kokie Šveiko nuotykiai, o būtent šių dviejų veikėjų ir daugiau tokių nuotykių nėra.

– Filmo nebus, o ar savo laidoje Gustavas kris nuo kėdės ir 2016-aisias?

– O štai šito garantuoti aš negaliu, gali būti visaip. Jis jau gana ilgą laiką krenta, tad tikėtina, kad tai darys ir toliau. Galbūt bus kokie judesių patobulinimai, bet pats faktas priklausys nuo žiūrovų. Aš jau seniai norėjau šito epizodo atsisakyti, tačiau buvo kilusi žiūrovų nepasitenkinimo banga, kuri mane pasiekė įvairiais būdais – ir elektroniniais laiškais, ir per pažįstamus. Tad supratau, kad šio veiksmo atsisakyti negalima. Jis išliko, ir, matyt, išliks žiūrovų pageidavimu.

– Kitas Jūsų kuriamas personažas – profesorius Velykis Kalėdauskas-Kučys yra daugkartinis Nobelio premijos kandidatas. Kaip manote, ar kitais metais pasiseks profesoriui tapti laureatu?

– Profesorius Kalėdauskas tuo ir gyvena – jis vis dar tikisi. Viliasi, kad iš daugkartinio, ilgamečio kandidato jis vieną dieną taps laureatu. Mes visi gyvename su viltimi, kad mūsų gyvenime įvyks teigiamų pokyčių. Taip ir Kalėdauskas – jis turi svajonę. Galbūt, jei ji jau būtų išsipildžiusi, profesoriui nebebūtų kur tobulėti. Gal ir gerai, kad jis vis dar negavo tos premijos.