Laikui bėgant, šis įnagis tobulėjo – jam buvo pritaisyta medinė ar kaulinė rankena, peiliai buvo gaminami ne tik iš akmens, bet ir vario ar bronzos, o dar vėliau – ir iš geležies, titano, nerūdijančio plieno. Peiliai ilgą laiką buvo pagrindinis įrankis valgant, nes šakutės išpopuliarėjo kur kas vėliau.

1669 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, norėdamas išvengti kriminalinių nusikaltimų, uždraudė su savimi nešiotis smailėjančius peilius ir reikalavo atsisakyti tokių įrankių valgant. Net ir šiandien dalies peilių galai yra buki, o dalis Anglijos gydytojų taip pat siūlo uždrausti ypač smailius peilius, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Amerikiečių žurnalo „Forbes“ skaitytojų 2005 m. atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad peilis neabejotinai laikomas svarbiausiu įrankiu žmonijos istorijoje.

„Drakulos“ autorius išgarsėjo tik po mirties

Turbūt žinomiausio vampyro grafo Drakulos kūrėjas Bramas Stokeris tapo žinomas visame pasaulyje, bet tik po mirties. Jis publikavo 12 romanų, bet jie sulaukė vidutinės sėkmės. O „Drakula“ išgarsėjo tik po kino ekranizacijų.

B. Stokeris buvo daugybės slaptų okultinių bendrijų Londone narys. Mėgo romantikų siaubo literatūrą, žavėjosi XVIII a. pietryčių Europos vampyru kultu, o jo romanas „Drakula“ vertinamas kaip jo obsesijų atspindys, nors, regis, grafas Drakula turėjo ir prototipą – žiaurumu kovose su turkais pagarsėjęs istorinis asmuo, Transilvanijos grafas Vladas Cepešas, pravarde Drakula, apie kurį iki šių laikų išlikę beveik 30 istorijų, rašytų italų, prancūzų, lotynų, čekų, lenkų, serbų, turkų kalbomis.

Žodis „drakula“ reiškia „velnio sūnus“ arba „drakono sūnus“. B. Stokeris istoriją apie grafą sužinojo 1890 m., susipažinęs su Rytų tyrinėtoju Arminu Vambery iš Budapešto universiteto. Rašytojui taip patiko Drakulos pravardė, kad jis ją suteikė savo būsimos knygos personažui.

B. Stokerio knyga priskiriama siaubo literatūros arba gotikinio romano žanrui, pasakojimas dėstomas veikėjų laiškų ir dienoraščio užrašų forma, gana tiksliai aprašytos vietovės. Rašytojas kruopščiai ir ilgai rinko medžiagą apie Transilvaniją ir jos tautosaką, ieškojo autentiškų detalių.

Kodėl Austrija – valsų karalienė

Garsiausių pasaulyje valsų kūrėjai turi bendrą pavardę – Strauss.  Jų – net šeši. Pirmiausia tėvas Johannas Straussas ir trys jo sūnūs: Johannas Straussas jaunesnysis – jis žinomiausias, vadinamas „valsų karaliumi“, bei jo broliai Josefas ir Eduardas. Beje, Johanną Straussą jaunesnįjį „valsų karaliumi“ praminė niekada valsų nerašęs operos reformatorius Richardas Wagneris.

Be Straussų giminės, puikius valsus kūrė dar du Straussai: žymus operų kompozitorius austras Oscaras Strausas ir vienas žymiausių pasaulio simfonistų ir dirigentų vokietis Richardas Straussas.

Kadangi iš šių šešių Straussų – penki Austrijos piliečiai, o iš austrų liaudies šokio lendlerio ir kilo valsas, pelnytai galime sakyti: jei J. Straussas – valsų karalius, tai Austrija – valsų karalienė.