Pereiti į pagrindinį turinį

Baritonas A. Švilpa: praėjo laikai, kai operos solistai neturėjo, ką valgyti

2017-02-01 10:42
DMN inf.

Kalbėdami apie operos dainininkus dažnai įsivaizduojame romantiškus, prie vyno taurės pafilosofuoti mėgstančius, sunkiai galą su galu suduriančius, tačiau dėl pašaukimo pasiaukojusius menininkus. Bet Almas Švilpa nė iš tolo tokių neprimena.

Baritonas A. Švilpa: praėjo laikai, kai operos solistai neturėjo, ką valgyti
Baritonas A. Švilpa: praėjo laikai, kai operos solistai neturėjo, ką valgyti / Stop kadras

Jau dvidešimt metų Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis atrodo ne prasčiau, nei kovinių filmų žvaigždės, važinėja prabangiais automobiliais, o į gyvenimą žvelgia be rožinių akinių.

„Aš esu vyras, todėl turiu pasirūpinti, kad mano šeimai nieko netrūktų“, – LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams sakė A. Švilpa. Anot jo, jau nebe tie laikai, kai iš operos solisto atlyginimo būdavo sunku pragyventi net vienam žmogui.

Almas buvo vienas pirmųjų lietuvių, įsitvirtinusių užsienio scenose. Laimėjęs Šveicarijoje vykusį konkursą A. Švilpa gavo pasiūlymą tapti Ciuricho operos studijos nariu.

„Man pasisekė, kad įsitvirtinau Vokietijoje. Čia, kaip ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse, klasikinis menas ir opera yra labai vertinami“, – džiaugėsi dainininkas. Jis – viena ryškiausių Eseno Aalto teatro žvaigždžių, tad turi išskirtinį kontraktą. Pagal jį lietuvis per sezoną privalo sudainuoti dvidešimt spektaklių, už kuriuos gauna atlyginimą. Kiekvienas papildomas pasirodymas scenoje jau apmokamas pagal didesnį tarifą.

Boso ir dramatinio baritono partijas atliekantis solistas prisimena, kad buvo metų, kai padainuodavo 60, o kartais – net ir 80 spektaklių. Tačiau toks didžiulis darbo krūvis labai išvargina ir galiausiai dainavimas ima nebeteikti džiaugsmo. Todėl Almas sako išmokęs darbus protingai paskirstyti. Didžiąją dalį vaidmenų jis kuria Esene, tačiau kartais sutinka padainuoti ir kituose Europos miestuose.

„Negalima sėdėti viename teatre, nes tai nepadeda tobulėti. Kita vertus, jeigu niekur nevažiuočiau, mano darbdaviai pagalvotų, jog esu niekam neįdomus. Negalima leisti savimi abejoti“, – juokėsi solistas.

Almas buvo vienas pirmųjų lietuvių, įsitvirtinusių užsienio scenose. Pirmoji proga pasitaikė dar tuomet, kai solistui tebuvo 24-eri – patyrę kolegos tokį jaunuolį pavadintų kūdikiu. Laimėjęs Šveicarijoje vykusį konkursą A. Švilpa gavo pasiūlymą tapti Ciuricho operos studijos nariu.

„Tais laikais panašių progų tiesiog nepasitaikydavo, todėl klausimo – važiuoti ar ne – net nebuvo“, – kelio pradžią prisiminė dainininkas, kuriam šveicarų pasiūlymas reiškė ir asmeninę laimę – nuolatinė alga užtikrino, kad jis galės išlaikyti šeimą, todėl, nieko nelaukęs, Almas vedė mylimąją Jolitą, su kuria susipažino antrajame Klaipėdos Stasio Šimkaus technikumo kurse. Vyriausioji poros dukra Kristina Otilija gimė po metų Vokietijoje. Dar po ketverių pasaulį išvydo Arijus. A. Švilpa prisipažįsta, kad šeima jam yra pats svarbiausias dalykas gyvenime. Būtent dėl žmonos ir vaikų lietuvis nemėgsta ilgam palikti namų. Tiesa, Jolita klauso absoliučiai visų vyro pasirodymų. Profesionali dainininkė yra pati didžiausia vyro gerbėja, bet tuo pat metu ir griežčiausia kritikė. „Ji yra tas žmogus, prieš kurį nuleidžiu galvą, kai ką nors ne taip sudainuoju“, – šypsodamasis prisipažino solistas.

Šį trečiadienį, 19:30 val. LRT laidos „Gyvenimas“ žiūrovams A. Švilpa atskleis operos pasaulio užkulisius ir papasakos jau 28-erius metus trunkančią savo meilės istoriją.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų