Pereiti į pagrindinį turinį

Bažnyčios archyvuose – XIX amžiaus lietuviški popiežiaus tekstai, vaistų receptai

2019-09-08 05:46

Specialistams imantis skaitmeninti bažnyčios archyvus, atrandami ir į lietuvių kalbą versti XIX amžiaus vidurio palaiminimai, ir, kaip spėjama, vienuolių rašyti vaistų receptai, Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių sąrašai.

Pixabay nuotr.

Šiuo metu Panevėžio vyskupijai priklausančių bažnyčių metrikas skaitmenizuojantys archyvarai sako, kad lietuviški, vyskupo Motiejaus Valančiaus pasirašyti Daugailių bažnyčios įrašai yra didelė retenybė, nes tais laikais įprastai metrikų knygos buvo rašomos rusų ar lenkų kalbomis.

Tarp įrašų – 1860-aisiais datuojami vyskupo palaiminimai, taip pat vėlesnis popiežiaus Leono XIII palaiminimas.

„Tai yra popiežiaus Leono palaiminimas tikintiesiems. Tai yra visiškai neįprasta, artėjant spaudos draudimui 1864-aisiais. Pažiūrėkite, kiek yra išlikusių lietuviškų raštų iš to laikotarpio – lietuviškai juk pradėta daugiau rašyti XIX amžiaus antrojoje pusėje, apie 80-uosius metus, knygos keliaudavo iš Tilžės, iš Mažosios Lietuvos, čia jų nebūdavo“, – BNS sakė skaitmenintoja Rūta Bukauskaitė.

Anot jos, toje pačioje knygoje aptikta 1820-1830 metų lietuviški vaistų receptai iš Dusetų bažnyčios knygos.

„Yra senieji matavimo vienetai, pavyzdžiui, latas – 1/32 svaro dalis. Rašyta, kad reikia paimti fialkos (laukinės našlaitės), kažkiek muskato riešuto, galima pasigaminti vaistų nuo nugaros, širdies skaudėjimo. Nors autoriaus ir nėra, bet pasitarėme, ir spėjame, kad tai galėtų būti iš netoliese buvusio Antalieptės vienuolyno, kuris veikė iki 1830 metų. Vienuoliai darydavo įvarius gydomuosius žolelių antpilus“, – sakė specialistė

Kaip BNS sakė projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ vadovas Ramojus Kraujelis, Panevėžio, Utenos krašte aptinkama gerokai daugiau senų lietuviškų įrašų, nei Vilniaus arkivyskupijos bažnytinėse knygose, kur įprastai būdavo susirašinėjama lenkų kalba.

Be minėtų radinių, tyrinėjant prieš kelerius metus sudegusios Ceikinių bažnyčios per atsitiktinumą išlikusį archyvą, aptikti ir, kaip spėjama, lietuvių pabėgėlių, Pirmojo pasaulinio karo metais besitraukusių į Rusiją, sąrašai. Manoma, kad sąrašuose buvę žmonės traukėsi į Voronežą, kur karo metais susikūrė viena didžiausių lietuvių bendruomenių Rusijoje. Čia, be kita ko, lietuvių kalbą lietuviškoje gimnazijoje dėstė kalbininkas Jonas Jablonskis.

Plačiau Panevėžio vyskupijos radinius žadama pristatyti spalį.

Šią vasarą tyrinėdami Vilniaus arkivyskupijos bažnytinius archyvus, specialistai taip pat aptiko raštų su vyskupų ir popiežiaus parašais, fotografijų, pasų, netgi pinigų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų