Pripažintos ir įvertintos

Muzikančių trejetas – Vienos menų universiteto, 2019 m. "QS World University Rankings" reitinguotos 1-ojoje vietoje, magistrantės. Atlikėjos – nuolatinės konkursų ir festivalių visoje Europoje dalyvės.

Pianistė M.Mašanauskaitė – daugybės tarptautinių konkursų laureatė ir nugalėtoja, taip pat jau prestižinių tarptautinių meistriškumo kursų ir festivalio "Kaunas Piano Fest" meno vadovė ir įkūrėja. Pianistė yra pasirodžiusi Edinburgo "Fringe", Katalonijos "Classica Al Racode la Calma" festivaliuose, koncertavo Velso princo Charleso dvare "Dumfries House" ir "Metrowine" steigėjo Patricko Baugiero vasaros rezidencijoje Prancūzijoje. Už pasiekimus muzikos srityje M.Mašanauskaitei įteikti prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus padėkos raštai. Pianistė yra "Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė" ambasadorė, šiemet laimėjo konkurso "Kitas 100" stipendiją, skiriamą gabiausiems Lietuvos studentams.

2016 m. N.Kalmykova ir L.Loulaki – aukštus pripažinimus pelniusio styginių kvarteto "Selini" narės – jame groja kartu su smuikininke Nadia Kalmykova ir altininke Loredana Apetrei. Kvartetas sėkmingai pasirodė ir laimėjo prizines vietas konkursuose "Prague Spring International Music Competition" (2021, Čekija), "Ysaye International Music Competition" (2021, Belgija), "mdw great talent award" (2021 Austrija), "Szymanowski International Music Competition" (2018, Lenkija), taip pat "Artis Quartet Prize" "Internarional Summer Academy" (2018, Austrija). Ansamblis groja garsiausiose Austrijos salėse, tokiose kaip "Wiener Musikverein", "Vienna Konzerthaus", taip pat ir nacionaliniame Austrijos radijuje "ORF RadioKulturhaus".

Muzika – genuose

Atėnuose gimusi violončelininkė L.Loulaki jau vienuolika metų gyvena Vienoje. Kilusi iš muzikų šeimos, ji nuo mažumės žinojo, kad muzika bus jos gyvenimo dalis. Tėvai ją visada kartu vesdavosi klausytis koncertų – kad pažintų klasikinę muziką ir kad anksti susiformuotų savo, kaip klausytojos, nuomonę. Būdama septynerių L.Loulaki pradėjo groti violončele. Viena iš priežasčių – konservatorijos direktorius jai pažadėjo, kad grodama violončele, ji galės naudoti instrumento dėklą kaip valtį. "Aš labai mėgstu jūrą!" – prisiminusi juokiasi ant Viduržemio jūros kranto užaugusi L.Loulaki.

Iš muzikantų šeimos kilusi ir antroji viešnia – N.Kalmykova. Sankt Peterburge gimusi, bet Norvegijoje užaugusi smuikininkė sako, kad jos profesijos pasirinkimas buvo akivaizdus, tačiau groti ji visai nenorėjo. Ketverių Nadia pradėjo mokytis groti pianinu pas savo mamą, bet tuomet nusprendė pakeisti instrumentą į smuiką manydama, kad juo groti lengviau.

Nėra nieko įspūdingiau kai trys, keturi ar penki žmonės grodami kvėpuoja kartu ir visiškai nuo nulio kuria emociją.

"Į klasikinės muzikos koncertus, baletą ar kitus pasirodymus pradėjau eiti dar neturėdama nė metų. Smuiku groti pamėgau tuomet, kai pradėjau groti orkestre Rusijoje, bet sulaukus dvylikos teko kraustytis į Norvegiją. Naujoje šalyje muzika man ir mano smuikininkei sesei, buvo lyg išsigelbėjimas, nes pirmaisiais metais buvo tikrai sunku. Vėliau dėl savo smuiko mokytojo mes persikraustėme į Vieną", – pasakojo N.Kalmykova.

Kamerinio atlikimo ypatumai

Nors abi viešnios groja soliniais instrumentais, savo karjeroje koncentruojasi į kamerinės muzikos atlikimą. Ar koncentruotis į kamerinę muziką buvo sąmoningas sprendimas?

"Turėjau patirties kaip solistė ir, nepaisant to, kad mane džiugino pats grojimo pobūdis ir artisto laisvė, kurios yra mažiau grojant kamerinę muziką, gyvenimo būdas būnant solistu gali būti nepakeliamai sunkus, – prisipažino L.Loulaki. – Man nepatinka būti vienai, todėl supratau, kad mano kelias – kamerinė muzika, kai galiu keliauti, groti ir patirti muzikinius nuotykius drauge su kitais žmonėmis."

Violončelininkės nuomone, kamerinė muzika – vienas svarbiausių dalykų, kuris padeda muzikantui pajusti profesinę pilnatvę. "Nėra nieko įspūdingiau kai trys, keturi ar penki žmonės grodami kvėpuoja kartu ir visiškai nuo nulio kuria emociją", – sako L.Loulaki.

N.Kalmykova sako nuo mažumės su seserimi grojusi duetu ir atlikti kamerinę muziką visada atrodė smagiau, tačiau ji labai norėjo būti soliste. "Dalyvavau konkursuose, bet supratau, kad mano asmenybei tai visiškai netinka. Pritarčiau Loukiai, kad kamerinė muzika yra aukščiausias muzikavimo lygis. Apskritai būnant kamerinės muzikos atlikėju – mano atveju, grojant kvartete, ausys klauso ypatingai, nes esi priverstas klausytis dar trijų balsų", – subtilumus vardijo smuikininkė.

Dažnai klasikiniai muzikantai, patys pasirinkę ne solisto kelią, jaučiausi lyg neišpildę savo užsibrėžtų tikslų ar ne iki galo save realizavę. Tokių minčių turėjusi ir N.Kalmykova, tačiau prisipažįsta ilgainiui pakeitusi požiūrį.

"Supratau, kad kamerinė muzika mane domina labiausiai ir tuomet dedikavau tam visą savo laiką. Tikriausiai kažką įžeisiu taip sakydama, bet manau, kad muzikantai, kurie yra visiškai atsidavę kamerinei muzikai, yra tiesiog geresni muzikantai", – įsitikinusi smuikininkė. Grojant ansamblyje su solistais ir su kamerinės muzikos atlikėjais, tą skirtumą esą lengva pajusti nuo pirmųjų natų.

Kūriniai, verti kartoti

Muzikantės susibūrė atlikti garsųjį Felixo Mendelssohno fortepijoninį trio Nr. 1 d-moll. Anot L.Loulaki, kai kurie kūriniai grojami itin dažnai – jie tiesiog to verti. Šis fortepijoninis trio klausytojui gali dovanoti viską: aistros jausmą, dramą, melancholiją, džiugesį, šmaikštumą. Kompozitorius pasirūpino, kad kūrinyje tilptų visas spektras žmogaus emocijų.

Koncerto metu L.Loulaki, N.Kalmykova, M.Mašanauskaitė trio, solo ir duetu atliks Maurice'o Ravelio "Undinę" iš ciklo "Nakties Gasparas", Sergejaus Liapunovo Transcendentinį etiudą Nr. 12 (Dedikacija Ferencui Lisztui), Bohuslavo Martinů Duetą smuikui ir violončelei Nr. 1, H157.

Kas? Koncertas "Mendelssohn Piano Trio".

Kur? "InTegra House" (Ežero g. 16, Subartėnų k., Elektrėnų sav.)

Kada? Rugsėjo 19 d. 17 val.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugsėjo 20 d. 18 val.

Kur? Birštono kurhauze.

Kada? Rugsėjo 21 d. 19 val.

Įėjimas į renginius – tik su galimybių pasu.