Istorinis Berlyno kino teatras „Zoo Palast“ ketvirtadienį vėl atvėrė duris po rekonstrukcijos, kurios metu buvo atkurtas šio Šaltojo karo laikų kultūrinio pasididžiavimo spindesys.

„Zoo Palast“, kuris buvo pavadintas pagal netoliese miesto centre esantį zoologijos sodą, iškilo 6-ojo dešimtmečio viduryje, ant nebyliojo kino teatro pelenų.

Kino kompanija UFA – pagrindinė Vokietijos tarpukario filmų gamintoja – netoli Berlyno „Eliziejaus laukų“ - Kurfiurstendamo gatvės – 1919 metais atidarė „UFA Palast am Zoo“.

Žiūrovai čia žavėjosi šedevrais tokių kino kūrėjų kaip austras Fritzas Langas (Fricas Langas), tarp kurio filmų yra 1927 metų ekspresionistinis mokslinės fantastikos filmas „Metropolis“ ir 1931 metų draminis trileris „M“.

Tačiau 1943 metų lapkritį kino teatro pastatas buvo sunaikintas per sąjungininkų bombardavimą, o 1955 metais jo griuvėsiai buvo sulyginti su žeme, kad toje vietoje būtų galima pastatyti drąsios kampuotos architektūros „Zoo Palast“.

„Išlaikėme viską, ką galėjome (iš istorinio pastato), kad išsaugotume „ Zoo Palast“ tradicijas ir dvasią“, - sakė Hansas-Joachimas Flebbe (Hansas Joachimas Flebė), kuris eksploatuoja šį kino teatrą ir išleido 5,5 mln. eurų trejus metus trukusiai renovacijai.

62 metų H.-J.Flebbe, kuris kino teatruose dirba jau keturis dešimtmečius, sakė norėjęs suderinti komfortą su senąja „Zoo Palast“ elegancija ir spindesiu, kad nusivylusieji dabartiniais kino teatrais grįžtų prie didžiojo ekrano.

„Mūsų tikslas yra ne atitraukti žiūrovus nuo multipleksų, o sutaikyti su kinu tuos, kurie nebeateina, nes (kino teatruose) pernelyg triukšminga, per daug streso“, - sakė jis.

„ Zoo Palast“ durininkai palydės žiūrovus į erdvias, oda aptrauktas sėdimąsias vietas, kur jie galės išsitiesi ir užsisakyti gėrimų. Mobiliųjų telefonų garsą primygtinai prašoma išjungti, o valgiaraštyje nėra stipraus kvapo ar kramtant didelį garsą skleidžiančių užkandžių.

„Negalima įsivaizduoti Berlyno be „Zoo Palast“, - praėjusią savaitę žurnalistams sakė kompanijos „Bayerische Hausbau“, kuriai priklauso pastatas, vadovas Juergenas Buellesbachas (Jurgenas Biulesbachas).

Kai Vakarų Berlynas buvo anklavas komunistiniame Šaltojo karo žemėlapyje, „Zoo Palast“ išgyveno savo aukso amžių ir būdavo tikras avilys per garsųjį Berlyno kino festivalį.

Pasaulinės kino žvaigždės – tokios kaip Errolas Flynnas (Erolas Flinas), Jamesas Stewartas (Džeimsas Stiuartas), Sofia Loren (Sofija Loren) ir Robertas de Niro (Robertas de Niras) - čia šmėžavo ne tik ekrane, bet ir ant raudonojo kilimo.

Tačiau 1999 metais „Berlinalės“ epicentras persikėlė į Potsdamo aikštę ir jos kino teatrus su daugeliu salių, palikdamas „Zoo Palast“ lėtam nykimui, kol jis 2010-aisiais buvo uždarytas renovacijai.

H.-J.Flebbe, kuris 1977 metais įžengė į sceną nusipirkęs savo pirmąjį nepriklausomą kino teatrą, iki 1989-ųjų sukūrė multipleksų tinklą „Cinemaxx“ su beveik 400 ekranų, bet 2008-aisiais akcininkai jį nušalino stojus sunkiems laikams – bendrai visuose kino teatruose mažėjant žiūrovų ir plečiantis DVD industrijai bei piratavimui.

Tada H.-J.Flebbe nusprendė padaryti strateginį pakeitimą ir akcentuoti tai, ką jis vadina „aukščiausios kokybės kinu“.

Atnaujintame „Zoo Palast“, kur nuotaiką kurs bigbendo stiliaus džiazas, septyniose salėse su naujausiomis garso ir vaizdo technologijomis telpa 1 650 žiūrovų, o šiuolaikiškumas dera su klasika.

Kino teatro fasadas ir dvi salės yra saugomi valstybės.

„Išsaugojome 1957 metų medžio dirbinius iš originaliojo kino teatro ... Taip pat nelietėme įėjimo terasoje ir palikome kai kurias duris“, - sakė architektė Anna Maske (Ana Maskė).

Tačiau puikesni įspūdžiai kainuoja – bilietai į šį kino teatrą atsieina 6,5-13,5 eurų, o Berlyne tai yra brangu.

Be to, atsižvelgus į tai, kad „Zoo Palast“ yra turistiniame šio kosmopolitiško miesto rajone, stebina planai nerodyti filmų jų originalo kalba.