„Kol kas turime viziją – planuojame atgauti vieną iš senų Biržų pastatų, tai yra – buvusį paštą. Kol kas žvilgsnis krypsta būtent į tą pastatą“, – BNS sakė vicemerė.

„Jis dabar nepriklauso savivaldybei, bet jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti šią idėją, tai planuojame atgauti pastatą“, – pridūrė ji.

1903 metais iškilęs raudonų plytų pastatas – Jansonų rūmai – šiuo metu priklauso Lietuvos paštui. Pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Pastate 1908-1914 metais veikė Biržų keturklasė mokykla, 1917-1931 metais – Biržų gimnazija, o nuo 1931-ųjų vasario čia įkurta pašto, telegrafo, telefono įstaiga.

Pasak Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovės Vaidos Budrienės, šį pastatą ketinama parduoti aukcione, tačiau pirmumo teisė jį įsigyti suteikiama savivaldybei. 

„Valdybos sprendimas – pastatą parduoti. Oficialiai aukcionas dar nepaskelbtas. Tikimės, kad jis bus paskelbtas iki metų pabaigos. Kai bus nustatyta rinkos kaina, yra pasiūlyta pirmumo teise pastatą įsigyti savivaldybei“, – BNS teigė Lietuvos pašto atstovė.

Biržų vicemerė A. Korsakienė teigia, kad „šiuo metu vyksta derybos ir įvardijamos pinigų sumos“, kurios kol kas savivaldybės netenkina, tačiau tikslios sumos vicemerė neatskleidė.

„Nenorėčiau įvardinti sumos, nes tai yra derybų objektas, bet tai yra suma... Nulių ten yra penki“, – sakė vicemerė.

Anot jos, pašto pastatą reikėtų renovuoti, o tik tada patalpose kurti J. Meko menų centrą, tad kol kas sudėtinga planuoti veiksmus, kol pastatas nėra atgautas. 

A. Korsakienė teigia, kad J. Meko menų centre norima matyti edukacinę erdvę, archyvavimo patalpas, kuriose būtų galima laikyti archyvus, ir patalpas, kuriose būtų galimybė eksponuoti dalį archyvo, tačiau Biržų savivaldybė viena nepajėgti to padaryti.

„Nemažai įrengimas turėtų kainuoti. Tai gali būti ne vien tik biržiečių reikalas, galbūt tai visos Lietuvos reikalas. Mes bandysime ieškoti kanalų, ryšių užmezgimo, kaip būtų galima gauti tą pagalbą, nes vienai savivaldybei tai būtų didelė finansinė našta“, – teigė A. Korsakienė. 

Kuriamame menų centre nugultų J. Meko perduotas archyvas – menininkas nuo 2017 metų vasaros bibliotekai siuntė jo gautus laiškus, knygas ir laikraščių iškarpas, kur minėta Lietuva po 1989-ųjų.

J. Mekas gimė 1922 metais Semeniškiuose, dabartiniame Biržų rajone. Antrojo pasaulinio karo metais jis baigė Biržų gimnaziją.

Vienas žymiausių pasaulyje lietuvių mirė būdamas 96-erių sausio pabaigoje Niujorke. Birželio 16-ą dieną urna su J. Meko pelenais palaidota menininko gimtuosiuose Semeniškiuose.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas yra vienas ryškiausių pasaulyje XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku.