Tik šią žiemą duris atvėręs Burbiškio dvaras Anykščių rajone jau tapo miela vieta tiek švęsti, tiek tiesiog pasivaikščioti ir pasigėrėti atkurtu dvaru bei sutvarkyta aplinka. Vietiniai gyventojai iš toli atpažįsta dvaro valdytoją Rūtą Peteržikaitę, kuri nenustygdama vietoje ieško vis naujų galimybių į dvaro veiklą įtraukti visus norinčius: „Noriu, kad visi gyvenantys Burbiškyje, o dar geriau, visame Anykščių rajone, taptume kaip šeima, kartu augtume, tobulėtume ir galėtume parodyti žmonėms, koks tai nuostabus kraštas, turintis tokį turtingą kultūrinį palikimą,“ – sako R. Peteržikaitė.

Viena pagrindinių dvaro savininkės misijų – sutarti su vietiniais gyventojais ir dvarą paversti reikšminga bendruomenės dalimi. Jau dabar dvaro aplinką tvarko silpną psichinę negalią turintys žmonės: „Labai gera, kai galiu jiems kažką pasiūlyti. Ar tai būtų padovanota šilta skara, ar pokalbis prie puodelio arbatos, su kiekvienu stengiuosi užmegzti ryšį ir jį saugoti, auginti. Stengiamės leisti jiems pasijausti reikalingais,“ – sako R. Peteržikaitė.

Burbiškio dvare šią vasarą planuojama švęsti Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Bus organizuojamas neeilinis labdaros renginys. „Manau, kad jei vaikui nupirksi dar vieną meškiuką ar šokoladinių saldainių, niekas nepasikeis. Mėginsime dvarą jaunajai kartai paversti kultūros židiniu, juos integruoti į visuomenę. Daug bendradarbiaujame su bendruomene, kultūros centru, labdaros organizacija, jiems siūlome daryti kompleksinius renginius – juk daug mieliau apsilankyti Burbiškio dvare, nei senuose kultūros namuose,“ – sako Burbiškio dvaro savininkė Rūta Peteržikaitė.
Burbiškyje nėra jokios vaikų ugdymo įstaigos. Vis dėlto Burbiškio dvare yra atkurta mokyklos klasė, kurioje R. Peteržikaitė puoselėja svajonę įrengti vaikų užimtumo kambarį.

Burbiškio dvare jau dabar organizuojamos ekskursijos regos negalią turintiems žmonėms. „Vieną sykį man paskambino moteris, kuri paprašė ekskursijos žmonėms su regos negalia. Iš pradžių sutrikau, bet vėliau pamąsčiau, kad mes leidžiame liesti viską, ką turime, kodėl ne? Dabar jau giliname bendradarbiavimą ir planuojame sekančias ekskursijas,“ – potyriais dalijasi R. Peteržikaitė.

Tiesa, nori to ar ne, dauguma vietų Lietuvoje privalo derinti kultūrinę ir komercinę programą ir renginius. „Taip, pas mus vyksta asmeninės, įmonių šventės. Vis dėlto, privalau nusilenkti dvarui ir negaliu įsileisti bet ko. Su kiekvienu, norinčiu čia organizuoti šventę kalbamės, atsakingai svarstome draudimo galimybes, ieškome, kaip kiek įmanoma labiau apsaugoti dvarą. Kadangi nedarėme euroremonto ir atkūrėme viską autentiškai, aukštus reikalavimus keliame tiek sau, tiek svečiams. Esame atviri tiems, kurie yra sąmoningi,“ – sako R. Peteržikaitė.

Šiuo metu R. Peteržikaitė pati gyvena Burbiškio dvare. „Ryte vietoj mankštelės nubėgu iki vieno ūkininko kiaušinių, kito – pieno. Tikiuosi tokį bendravimą tęsti ir toliau,“ – apie tapimą bendruomenės dalimi kalba R. Peteržikaitė. Jos planuose – ir ekologinis ūkis, atstatytas kumetyno pastatas, šiek tiek gyvuliukų, sporto aikštelė, pirtis prie upės. „Kol kas planų ir norų – pilna galva, nespėjame suktis ir sužiūrėti visko, ką norime padaryti,“ – pasakoja R. Peteržikaitė.

Kol kas kiekvienam aplankusiam Burbiškio dvarą R. Peteržikaitė siūlo į jį žiūrėti Anykščių kontekste. „Mūsų teritorijoje žirgyno, spa ar siauruko nėra, bet kam užsidaryti? Galiu duoti kontaktus ar net suorganizuoti visą kelionę po apylinkes. Ankščių rajonas yra toks turtingas tiek gamta, tiek pramogomis ar kultūriniais paminklais. Dvaras puikiai įsilieja į tą ansamblį ir mes nenorime su kažkuo konkuruoti. Esame ir tikimės būti vis augančios Anykščių rajono šeimos dalis,“ – apie viso regiono paveldą kalba R. Peteržikaitė.

„Susidurėme su kurioziška situacija. Radviliškio rajone stovi kitas Burbiškio dvaras, kuriame organizuojama kasmetinė tulpių šventė. Todėl nuolat atvažiuoja ar skambina svečiai, ieškantys mūsų tulpių. Juokais jiems atsakau, kad tulpių čia nėra, tik žaliuojanti Burbiškio rūta,“ – juokiasi Rūta Peteržikaitė. Tiesa, priduria, kad nei vienas, atvažiavęs ieškoti tulpių neliko nusivylęs. „Žmonės apžiūri mūsų sodą, atrestauruotą vidų, koklines krosnis, ypatingus autentiškus tapetus ir išvažiuoja laimingi, pajautę nuostabią dvaro skleidžiamą dvasią. Radviliškio rajono Burbiškio dvaro valdybos narė siūlė atvežti padovanoti keletą tulpių svogūnėlių, kad ir čia mes jų turėtume. Kodėl gi ne – esame atviri visoms draugystėms ir idėjoms!“– užsidegusi kalbėjo Burbiškio dvaro savininkė Rūta Peteržikaitė.