1905 m. būdamas 30-ies metų M. K.Čiurlionis keliavo per Kaukazą ir pats kopė į Kazbeko kalną. Iš ten išsiuntė atvirutę, kurioje rašė, kad pasiekė ledyną net keturių varstų aukštyje. „Norėjau Tau atsiųsti neužmirštuolę, nusiskintą netoli Kazbeko ledyno, į kurį dabar kopiame“, – rašė M. K. Čiurlionis savo broliui Povilui.

Vėliau M. K. Čiurlionis parašė dar vieną laišką, kuriame pasakojo, kad šitas žygis buvo itin sudėtingas. „Brovėmės pro tokias pavojingas vietas, kad mano bendrakeleiviai blyško apsipildami šaltu prakaitu ir drebėjo visu kūnu“, – rašė Kasteliu savo vadinęs žymusis kūrėjas, o paskui dar pasidžiaugė, kad vasarą ant ledyno žaidė sniego gniūžtėmis ir važinėjo žemyn ant savo kelnių.

„Narsuoliais“ pasivadinusi alpinistų bendruomenė kopia į kalnus nuo 2010-ųjų ir per penkiolika metų surengė beveik 60 įvairių ekspedicijų į 20 valstybių kalnus, pasižymėjo anksčiau lietuvių neįveiktais maršrutais, pasiekė septynias viršukalnes aukščiau 5000 metrų virš jūros lygio. 2023 metais „Narsuoliai“ tapo pirmaisiais lietuviais, įkopusiais į Chiuteno kalną (4356 m) – aukščiausią Mongolijos viršukalnę.

„M. K. Čiurlioniui skirtos ekspedicijos idėja kilo praėjusiais metais, tačiau galutinis sprendimas priimtas tik vasarą. Rugsėjo antroje pusėje baigiasi kopimų į Kazbeką sezonas, užsidarinėja kalnų trobelės, o orų sąlygos gali kelti pernelyg daug rizikų. Kazbeko ledynas, kurį reikia pereiti, gali būt itin pavojingas, nes jame gausu plyšių. O šlaituose daug byrančių uolų, kurių reikia saugotis. Tačiau visgi nusprendėme pabandyti. Kopimui pasiryžo net šešiolika žmonių ir po truputį susidėliojo nekomercinės, neturinčios jokių rėmėjų ir finansinių partnerių ekspedicijos planas, kurio pagrindu tapo mūsų pačių geranoriška pilietinė iniciatyva, įgyvendinama per mūsų atostogas", – pasakojo D. Babilas.

Pasak jo, visi ekspedicijos dalyviai labai norėjo prisidėti įprasminant žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko atminimą ir nauju profiliu atskleisti jo asmenybę.

Prireikė poros žygio dienų, kad pasiektų aukščiausiai pastatytą trobelę Betlemi (3700 m), pasiruošti ir aklimatizuotis kopimui į penkių tūkstančių metrų aukštį. Žygio į Kazbeko viršūnę (5054 m) pradžia buvo suplanuota ankstų rytą dar prieš aušrą, kad saulei patekėjus komanda jau būtų netoli tikslo. Kopimas vyko šešiais ryšiais ir naudojant alpinistinę įrangą: ledkirčius, kates, apraišus, šalmus, virves ir karabinus. Rugsėjo 22-osios rytas buvo žvarbus ir šaltas, jutiminė temperatūra nusirito žemiau – 20 laipsnių. Tačiau po 6–7 valandų kopimo trys ryšiai pasiekė tikslą ir M. K. Čiurlionio paveikslai suplevesavo pačioje Kazbeko viršūnėje. Šis kopimas tarsi sugrąžino M. K. Čiurlionį į kalnus, kuriais jis lygiai taip pat žavėjosi kaip ir tądien kopę alpinistai.

Alpinistų kuprinėse buvo septynios M. K. Čiurlionio paveikslus vaizduojančias vėliavos, kurias pasirinkti padėjo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Visose jose – M. K. Čiurlionio paveikslai, kuriuose yra kalnų motyvai. Dvi vėliavas – „Pilies pasaką“ ir „Saulė eina avino ženklu“ pavyko iškelti viršūnėje, kitas penkias – „Kalną“, „Mano kelią“, „Pasaką“, „Žalčio sonatą“, „Žinią“ šiek tiek žemiau. Visi paveikslai pasiekė simbolinį keturių varstų aukštį, kurį savo laiške rašydamas apie kalnus paminėjo pats M. K. Čiurlionis.

„Narsuoliams“ taip pat pavyko rasti vietą, kuri buvo pavaizduota M. K. Čiurlionio siųstoje atvirutėje. Keli šimtai šios atvirutės kopijų buvo išsiųstos į Lietuvą. Besilankydama Tbilisyje, komanda užsuko į Lietuvos Respublikos ambasadą, taip pat susitiko su Sakartvelo lietuvių bendruomenės atstovais. Jau suplanuoti keli ekspedicijos dalyvių susitikimai su moksleiviais šalies mokyklose.

Visus, norinčius daugiau sužinoti apie tai, kaip sekėsi alpinistams kopti į Kazbeką, „Narsuoliai“ kviečia spalio 16 d. 17.30 val. į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų – čia vyks šios ekspedicijos pristatymas visuomenei.