Lietuvai ir Lenkijai ketvirtadienį minint rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 100 -ąsias gimimo metines, kultūros ir politikos veikėjai tikisi, kad ši proga nustums į šalį politinius nesutarimus bei sustiprins abiejų tautų ryšius.

Lietuviai didžiuojasi, kad lenkiškai rašęs Č.Milošas nuolat rodė dėmesį gimtajai Lietuvai, o atsiimdamas Nobelio premiją 1980 metais pabrėžė gimtinės svarbą kūrybai.

Poetą ir rašytoją išeivijoje Jungtinėse Valstijose lietuvių intelektualų suvažiavime "Santara-Šviesa" pažinęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Č.Milošas išskirtinai mielai bendravo su lietuvių rašytojais ir visada pabrėždavo lietuvišką kilmę.

"Jis save laikė lenkų rašytoju, bet visada pabrėždavo savo lietuvišką kilmę. Tai kėlė pasididžiavimą mūsų jaunose galvose -turime lietuvį. Tada kilo mintis, kurios niekada ir neatsikračiau - štai antras Adomas Mickevičius", - BNS sakė V.Adamkus.

Su Č.Milošu V.Adamkus buvo susitikęs ir eidamas Lietuvos prezidento pareigas, kai rašytojas buvo grįžęs aplankyti gimtinės.

"Pažinau jį kaip šiltą, malonų žmogų. Ne demonstratyviai, bet dvasiškai, žmogiškai jis išsakė ryšį su Lietuva", - teigė V.Adamkus.

Kita vertus, Č.Milošo šaknys ir požiūris į tautiškumą pačioje Lenkijoje sulaukdavo prieštaringų vertinimų, o dešinieji nacionalistiškai nusiteikę politikai kritikavo jį dėl nepakankamo nacionalizmo.

“Būdavo balsų spaudoje - koks jis lenkas, tai lietuvis, o Lietuvoje atvirkščiai - koks jis lietuvis, jis lenkas, nes rašo lenkiškai. Č.Milošas turėjo savo laisvą idėją, kuri nebuvo susijusi su grupėmis ar grupuotėmis", - BNS sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Kasner (Malgožata Kasner).

“Tai labai stipri asmenybė, visada dėl jo kildavo jei ne ginčų, tai diskusijų - kas jis toks yra, kodėl jis turi teisę sakyti lenkams, kokie jie turi ar neturi būti. Jis visada garsiai sakydavo savo idėjas, savo nuomones. Jis turėjo labai stiprų laisvės supratimą", - teigė ji.

Instituto vadovė atkreipė dėmesį, kad lenkai jo kūrybą pažino pakankamai vėlai, nes po Antrojo pasaulinio karo į JAV emigravęs kūrėjas negalėjo skelbti kūrybos komunistinėje Lenkijoje.

Kalbėdama apie Č.Milošo paveldo aktualumą šiandien, M.Kasner pabrėžė rašytojo raginimą mąstyti ir rinktis, o nepasiduoti stereotipams.

"Č.Milošo kūryba teigė idėją - žmogui privaloma mąstyti. O kai mąstai, privalai pasirinkti. Tas pasirinkimas yra tavo vidinės laisvės pagrindas. Tai labai aktualu dabar, kai aplink tiek daug informacijos", - sakė M.Kasner.

"Jeigu nerasime laiko susimąstyti, pasakyti "ne, tai ne tas, kuo aš noriu gyventi", tada labai lengva manipuliuoti tokiais žmonėmis, nes jie nesusimąsto, labai greitai galima pasinaudoti įvairiais stereotipais, kurie lengvai priimami", - teigė Lenkijos instituto vadovė.

Politikai ir diplomatai tikisi, kad abi tautas jungiančios Č.Milošo kūrybos atminimas nustums į šalį pastaruoju metu išryškėjusius politinius nesutarimus.

"Varšuvos universitete per Č.Milošui atminti vykusią dviejų dienų konferenciją pranešimus kartu skaitė lenkų ir lietuvių studentai. Buvo gražu žiūrėti, kaip jie bendrauja, o politiniai dalykai lieka nuošalyje. Reikia statyti tiltus, o ne griauti", - BNS sakė Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

1911 metų birželio 30 dieną Šeteniuose gimęs Č.Milošas mokyklą ir universitetą baigė Vilniuje, kuris tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos. Vėliau Č.Milošas persikėlė į Varšuvą, Lenkijoje praleido karo ir pirmuosius pokario metus. Tačiau jau 1951 metais kūrėjas ryšius su Lenkijos liaudies respublika nutraukė, iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o vėliau išsikėlė į JAV, kur dėstė slavų literatūrą. Į Lenkiją jis grįžo kritus "geležinei uždangai", mirė 2004 metų rugpjūtį.

Įvairiais renginiais - minėjimais, parodomis, paskaitomis - Č.Milošo metai minimi Lietuvoje, Lenkijoje ir Jungtinėse Valstijose.