Danės krantinės sandėliai taps senamiesčio perlais

Krantine vaikštinėjantys žmonės, visur skambanti muzika, restoranai, lauko terasos, viešbučiai, upėje prisišvartavusios jachtos - taip atgaivintą Danės krantinę ir Kruizinių laivų terminalo prieigas įsivaizduoja klaipėdiečiai, „Uostamiesčio projekto“ architektai Snieguolė ir Saulius Stripiniai bei Elvyra Kaltanaitė. Jie parengė trijų pastatų - keltininko namelio, ryžių malūno ir sandėlio prie Pilies uosto - rekonstrukcijos projektus. Jau šį rudenį, pasibaigus Kruizinių laivų ir pramoginės laivybos sezonui, Danės krantinėje ir Pilies jachtų uosto teritorijoje turėtų prasidėti statybos, kurios iš esmės pakeis šios egzotiškos vietos peizažą.

Sandėlyje - ne ryžiai

XVIII a., kai Klaipėdoje ypač klestėjo prekyba mediena ir javais, Danės krantinėje, netoli keltininko namo, buvo pastatytas vadinamasis „trijų stogų“ sandėlis. 1809 m. Barto graviūroje matomas 4-5 aukštų pastatas su trimis dvišlaičiais stogais. Pirmieji du aukštai buvo mūriniai, viršutiniai - fachverkiniai. Maždaug 1860 m. šis sandėlis buvo rekonstruotas - paaukštintas, pakeistas stogas į dvišlaitį laiptuotą.

Sandėlyje veikė malūnas „Astra“: jame buvo apdirbami iš Kinijos atgabenti ryžiai. Manoma, kad dėl to šis pastatas ir buvo „pakrikštytas“ ryžių malūnu.

„Ryžių malūnas - daugelio restauratorių, architektų svajonė. Tikėjomės, kad kada nors jis bus atstatytas. Jau prieš 20 metų, tada, kai su Sauliumi gavome paskyrimą dirbti Restauracijos centre, piešėme eskizus, bandydami įsivaizduoti, kaip dabar galėtų atrodyti ryžių malūnas. Pastatas puikioje vietoje, neabejojome, kad turėtų atsirasti žmogus ar įmonė, kurie norėtų jį atgaivinti“,- apie išsipildžiusią svajonę rekonstruoti ryžių malūną pasakojo S.Stripinienė. Atstatyti ryžių malūną, restauruoti ir pritaikyti keltininko namą bei sandėlį prie Pilies uosto, vadinamąją Danės galeriją, ryžosi AB “Klaipėdos laivų remontas”, kurios valdomoje teritorijoje ir yra minėtieji pastatai.

Tiek ryžių malūnas, tiek kiti pastatai rekonstruojami remiantis istoriniais šaltiniais. „Ryžių malūnas buvo gausiai fotografuojamas, kadaise tai buvo viena gražiausių Klaipėdos vietų“, - sakė S.Stripinienė. Dabar jis bus atstatytas autentiško dydžio ir proporcijų, su nuotraukose fiksuotu fachverko piešiniu. Atnaujintas ryžių sandėlis nebus didelis, maždaug 1000 kvadratinių metrų. Pirmame aukšte ketinama įrengti restoranėlį, viršuje - viešbutį, konferencijų salę. „Norėtume, kad ryžių sandėlis taptų senamiesčio perliuku, koks buvo anksčiau“, - tikisi architektė.

Fachverkas švies naujai

Kitas ne mažiau įdomus rekonstruojamas pastatas, pažymėtas Žvejų g. 20 numeriu, - vadinamasis keltininko namelis. Kadaise jame gyveno keltininkas ir veikė vadinamoji Rąsto tarnyba. Šis pastatas užfiksuotas XVII a. Klaipėdos pilies plane. Vėliau senasis keltininko namas inkorporuotas į didesnį vieno aukšto pastatą su mansarda. Šis XIX a. pradžioje perstatytas į ištaigingą klasicistinio stiliaus pastatą, prie jo prijungti įvairūs priestatai, laiptinės. Pasak S.Stripinienės, keltininko namelis gana eklektiškos architektūros: nuo Žvejų gatvės matomas klasikinis fasadas, nuo upės pusės – su fachverko elementais. Atlikus išsamius tyrimus, planinėje struktūroje bus išryškinti pastato vystymosi etapai. Bus restauruotas klasikinis fasadas, o modernios medžiagos primins apie buvusius fachverkinius priestatus nuo upės pusės. Bus įstiklinti fachverką imituojantys erkeriai, namas labiau atsivers į upę, bus šviesesnis. Keltininko namo pirmame aukšte ketinama įrengti restoraną, antrame - biurus arba viešbutį.

Trečias pastatas - buvęs sandėlis - išlaikęs autentišką architektūrą bus tik restauruojamas, pirmą aukštą pritaikant jachtomis atplaukiančių svečių aptarnavimui; antrame veiktų restoranas; trečiame - jachtų kapitonų klubas.

Atkurs pastato dvasią

Pasak S.Stripinienės, vienas įdomiausių pastato rekonstrukcijos etapų - pažinti jo istoriją. Tik suvokus, kaip namas keitėsi, išsiaiškinus, kurios jo sienos senos ir vertingos, prasideda kūryba.

Ryžių malūnas, keltininko namelis ir sandėlis prie jachtų uosto - istorinės vertybės. Kiekvienas laikmetis šiems pastatams uždėjo savo atspaudą. „Mes stengėmės išsaugoti jų autentiką, neištrinti istorijos ženklų. Neįmanoma visko atstatyti, tačiau galima atkurti buvusio pastato dvasią“, - teigė architektė.

Snieguolės ir Sauliaus Stripinių parengtos trijų pastatų rekonstrukcijos koncepcija - atgaivinti krantinę, pritraukti žmones, suteikti jiems galimybę prieiti prie vandens.

Architektai tikisi, kad, atsiradus šiam kompleksui, Danės krantinė taps klaipėdiečių ir miesto svečių traukos centru.