Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje atidaryta Prano Lapės (1921–2010) kūrinių paroda „Gyvenimo mintys“, kurios pristatymu rugpjūtį ten prasidės tradicinės Antano Mončio dienos.

Pasitraukė į Vakarus ir iliustravo knygas
P.Lapė gimė 1921 m. sausio 11 d. Klaipėdoje. 1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute.
1944-aisiais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, jis pasitraukė į Vakarus. per Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją 1945-ųjų pavasarį pasiekė Švediją, kur 1945–1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje, nuo 1946 ir 1949 m. toje pat mokykloje dėstė piešimą.

Švedijoje P.Lapė sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos paveikslus viešiesiems pastatams, apipavidalino du pasaulinius renginius – Pasaulio sporto parodą (1948) ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę (1949).

1949 m. pabaigoje P.Lapė emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane. 1950–1956 m. jis daugiausia iliustravo knygas, gaudavo prestižinių leidyklų – „Doubleday“, „Scrubners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“ ir kitų – užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1961), Maironio „Balades“ (1966), Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“ (1984), Antano Gustaičio „Pakelėje į pažadėtąją žemę“ (1986) ir kitas knygas.

Taip pat P.Lapė kūrė sienų tapybą, scenografiją, estampus.

Mokytojavo, vėliau atsidėjo tapybai
1957-aisiais jis persikėlė į Rowaytono miestelį Konektikuto valstijoje, nes gavo įdomų pasiūlymą – parengti meno programą ir ją įdiegti privačioje vidurinėje mokykloje. Po 14 metų P.Lapės sudarytą meno programą Naujosios Anglijos nepriklausomų mokyklų ir kolegijų vertinimo komisija pripažino „ne tik labai sėkminga, bet ir viena stipriausių Thomas mokyklos veiklos sričių“. 1972 m. dailininkas penkeriems metams pasirašė sutartį sukurti panašią programą Belmont Hill (Masačusetso valst.) mokyklai.

1978 m. jis atsisakė pedagogo darbo. Apsigyveno Chamberlaine, Meino valstijoje, atsidėjo vien kūrybai. Tapyba dailininko aistra tapo dar gimnazijoje, ypač didelę įtaką jam padarė dėstytojas Vytautas Kairiūkštis. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, P.Lapė ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Dailininkas nedarė eskizų, sakė, kad tapydamas jaučiasi kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką. Tapybą yra eksponavęs individualiose parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, P.Lapė grįžo gyventi į gimtinę.

Pristatymu pradės Antano Mončio dienas
Parodoje A.Mončio namuose-muziejuje pristatomi dailininko kūriniai atspindi skirtingus kūrybos laikotarpius: tai impresionistinio stiliaus peizažai, juodas-baltas periodas, abstrakčios ekspresionistinės drobės bei koliažai.

Visus juos vienija autoriaus dėmesys gamtai, tam kas natūralu, tikra – žemės spalvų abstrakcijoms jis naudojo tikrą smėlį, koliažuose matyti žuvų atspaudai, medis, akmens skalda ir pan.

Pats autorius teigė: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgai gyvenau prie jūros. Kai būnu prie jūros, veikia trys dalykai – juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė. Tad mano tapyboje atsirado mėlyna, žalia ir juoda spalvos. (Bet jokios simbolikos jose nėra). Vėliau kurį laiką tapiau vien juodai – tam, kad išsilaisvinčiau. Kai dirbi pagal kažkokį modelį, jis tave varžo. Kai tapau pagal ką nors, tai ir tapau pagal ką nors. Dėl to ir dariau vien juoda-balta. Manau, kad monochromiškumas padėjo išlaisvėti.“

P.Lapės kūrinių paroda A.Mončio namuose-muziejuje veiks iki rugpjūčio 6-osios. Jos pristatymu ir uždarymu rugpjūčio 6 d. 18 val. prasidės muziejaus organizuojamas 8-asis meno ir kultūros festivalis „Antano Mončio dienos 2013“.