Pereiti į pagrindinį turinį

„Istorijos detektyvai“: kaip didikai išpirkdavo savo nuodėmes?

2016-10-31 13:07
DMN inf.

Kaip mirčiai ruošdavosi Lietuvos didikai? Kokie architektūros paminklai turėjo išpirkti jų nuodėmes, tapti amžinojo poilsio vieta? Kaip Vėlinės buvo minimos sovietmečiu ir kaip savo bendražygių kapais rūpinosi partizanai?

„Istorijos detektyvai“: kaip didikai išpirkdavo savo nuodėmes?
„Istorijos detektyvai“: kaip didikai išpirkdavo savo nuodėmes? / G. Savickio / BFL nuotr.

Lapkričio 1-ąją žiūrovus prie ekranų kvies speciali „Istorijos detektyvų“ laida, skirta Vėlinėms.          

Baroko epochos metu siaučiant marams bei karams didikai kūrė vietas, kuriose atguls amžinojo poilsio. Epochoje ėmė stiprėti religijos vaidmuo, tikėjimas pomirtiniu gyvenimu bei kaltės išpirkimu. Religijos vaidmuo ir su dvasiniais reikalais susijusios fundacijos ypač būdingos Pacų giminei.

Mykolas Kazimieras ir Kristupas Zigmantas Pacai savo testamentais ir fundacijomis iš anksto rengėsi mirčiai. Šitaip Antakalnyje Mykolo Kazimiero Paco lėšomis iškilo Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, o Kristupas Zigmantas Pacas ėmėsi kamaldulių vienuolyno globos Pažaislyje. Šie pastatai didikams reiškė ne tik amžinojo poilsio vietas.

„Kristupo Zigmanto Paco fundacija turbūt gerai tą atspindi. Jis funduoja kamaldulių vienuolyną. Jie žinomi kaip kontempliatyvūs atsiskyrėliai, kurių pagrindinis darbas buvo ne apaštalauti tarp žmonių, ne ligonių slauga užsiimti, o būtent melstis. Melstis už savo geradarius ir visus mirusiuosius, gelbėti jų sielas“, – pasakos daktaras Martynas Jakulis.

Kitame reportaže laida nukels į artimesnius laikus, kuomet draudimais režimas siekė palaužti visuomenę. 1955 ir 1956 metais Kaune buvo minimos Vėlinės, lankomos Kauno senosios kapinės. Susirinkęs jaunimas minėjimus pavertė ir antisovietinėmis agitacijomis: skambėjo lietuviškos dainos, iš šalikų buvo rišamos vėliavos.

Šiuos įvykius nagrinėjęs žurnalistas Aras Lukšas pasakos, kad protestą 1956-aisiais iššaukė ir neseni Vengrijos įvykiai, o saugumo struktūros tam buvo pasirengusios: „Neabejotinai milicija buvo kovinėse pozicijose. Su ginklais, kurie nutaikyti į žmones. Vargu, ar jie abejojo, jog nebus pradėta šaudyti koviniais šoviniais į žmones“.

Tais pačiais metais Vėlinių minėjimas virto manifestacija ir Vilniaus Rasų kapinėse. Šiuose įvykiuose dalyvavo ir Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis. Jis laidoje pasakos, kad protestas kilo visiškai spontaniškai – įkvėpti tiek tautiškumo dvasios, tiek Vengrijos įvykių jaunuoliai ėmė dainuoti patriotines dainas. Žinoma, atitinkamos struktūros visa tai stebėjo.

Taip pat laidoje Algis Kuzmickas pasakos apie tai, kaip jau šiais laikais buvo ieškoma partizanų kapų ir kaip kritusius bendražygius pagerbdavo partizanai.

Specialią Vėlinėms skirtą „Istorijos detektyvų“ laidą žiūrėkite šį antradienį 22:00 val. per LRT televiziją. Vedėjas Virginijus Savukynas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų