Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusi S. Špakovska yra laisvai samdoma aktorė, kuria vaidmenis Vilniaus kamerinio, Menų spaustuvės, režisieriaus Oskaro Koršunovo teatrų scenose, vaidina „Bad Rabbits“ gatvės spektakliuose. Jauna aktorė vaidino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kino filmuose, tarp kurių ir didelio dėmesio susilaukęs Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“.

Karaimų kraujo turinti Severina papasakojo ne tik  apie aktorystę, laisvę, bet ir apie tai, kas buvo sunkiausia įsikūnijant į žydės Mijos vaidmenį dvylikos dalių istoriniame vaidybiniame LRT filme „Laisvės kaina. Partizanai“.

– 2014 m. baigėte aktorinio meistriškumo bakalauro studijas, o 2016 m. tos pačios specialybės magistrą. Jūsų kurso vadovas buvo Aidas Giniotis. Kas paskatino rinktis aktorės profesiją?

– Tai buvo labiau nuojauta nei sąmoningas racionalus sprendimas. Tiesa, jau darželyje dalyvaudavau visokiose teatrinėse veiklose, bet iki pat abitūros egzaminų nežinojau, ką noriu veikti po mokyklos baigimo. Ir vieną dieną tiesiog pajutau, kad noriu stoti į aktorinį ir niekur kitur. Tuo metu nelabai suvokiau, kas tai yra ir kaip tai veikia, tiesiog aplankė toks stiprus traukos jausmas. Vėliau, studijų metais susiformavo suvokimas, kad būtent ši profesija įkūnija viską, ką mėgstu: žaidimą, įsikūnijimą, kaitą, bendravimą, kūrybą ir daug kitų dalykų.

– Esate vaidinusi ne viename „sunkiame“ projekte, kaip pavyzdžiui, spektaklyje apie onkologinėmis ligomis sergančias moteris – „Terapija“. Lengvi dalykai Jūsų nedomina?

– Galbūt žodis „sunkus“ – ne visai tikslus apibūdinimas. Tiesa, „Terapijose“ gvildenamos temos labai rimtos ir gal net skausmingos, bet man šis projektas ir visas jo kūrybinis procesas buvo ir yra dovana. Dovana kalbėti apie svarbius dalykus, nesislėpti nuo temų ir nebijoti. Dovana dirbti su geriausiomis Lietuvos aktorėmis ir puikiu režisieriumi.

O dalykų lengvumas ar sunkumas manau priklauso nuo požiūrio. Man kiekvienas vaidmuo yra įdomus ir svarbus, todėl kiekvienas kūrybinis procesas, net jei jo metu nagrinėjamos labai jautrios temos yra malonus ir auginantis. Stengiuosi kiek įmanoma nesitapatinti su personažais ir jų likimais, o juos kurti.

– Netrukus jus išvys ir televizijos publika. Istorinis dvylikos dalių televizijos filmas „Laisvės kaina. Partizanai“ – antrasis Jūsų darbas televizijoje. Kas paskatino prisidėti prie šio projekto?

Imtis šio vaidmens mane paskatino pats Mijos personažas ir galimybė prisidėti prie kūrinio apie Lietuvą ir jos istoriją. Kai režisierius Saulius Balandis papasakojo apie projektą ir pakvietė dalyvauti, ilgai nesvarsčiau, mane įkvėpė jo užsidegimas ir pati tema.

Esu dėkinga visiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, nes šiandien sunkiai galiu suvokti, kaip XXI amžiuje pasaulyje vis dar vyksta karai ir vykdomos priespaudos.

– Šis projektas skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, ką Jums reiškia ši data?

– Man tai reiškia laisvę. Manau, kad labai daug dalykų mūsų šalyje ir žmonėse yra susiję su istoriniais įvykiais. Juk kultūra, mentalitetas, įpročiai ir papročiai ilgą laiką formavosi priespaudos nuotaikoje. Esu dėkinga visiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, nes šiandien sunkiai galiu suvokti, kaip XXI amžiuje pasaulyje vis dar vyksta karai ir vykdomos priespaudos. Negaliu įsivaizduoti, kad turėčiau gyventi tokioje aplinkoje, kur neturi pasirinkimo ir/ar balso laisvės.

– „Laisvės kaina. Partizanai“ scenarijuje nemažai brutalių scenų, kuriose šaudoma, žudomi žmonės. Tokia yra mūsų XX a. istorija. Ar filmavimo aikštelėje teko susidurti su rimtais iššūkiais?

– Vienos sudėtingiausių scenų turbūt buvo žudynės. Tiesiog dėl fizinių pojūčių, kai turi gulėti duobėje, girdi šūvius ir darosi baisu nuo minties, kad daugybė žmonių tai patyrė iš tikrųjų, o ne filmavimo aikštelėje. Net šiurpas bėgdavo.

Jau netrukus LRT ekranus pasieksiantis prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas daugiaserijinis filmas primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.

Filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai.