„Mūsų gyvenime svarbi kaltės, gėdos, mirties nuojauta. Tai yra mūsų kasdienybės gyvenimo dalis, o veikėjas, kuris yra tarsi ištrauktas iš praėjusios kasdienybės, – miršta, yra paralyžiuotas – jis ilgisi viso gyvenimo, koks jis yra, su visomis jo spalvomis. Tos juodosios spalvos taip pat yra svarbios gyvenime“, – sako autorius

Romane, kaip teigia T. Vaiseta, jis siekia protestuoti prieš visuomenės suvokimą apie meną, kad tai – tik renginių dekoracijos ar savaitgalio vartojimo pramoga. „Šia knyga norėjau pasakyti, kad menas yra viso gyvenimo egzistencinių nuorodų sistema, kuri mums padeda gyventi. Mes be meno išties negalime gyventi. Bent jau aš gyvenu tarp tokių žmonių, kuriems menas yra gyvybiškai svarbus. Tiesą sakant, menas yra žmogaus instinktas, žmonės tik per meną gali išsiaiškinti savo santykius, gali pasakyti, ką jaučia“, – sako rašytojas.

LRT KULTŪROS laidų redaktorė Jolanta Kryževičienė tvirtina, kad romanas skirtas skaitytojui, pasiilgusiam intelektualaus skaitymo, kuriam pabodo vienadieniai impresionistiniai romanai.