Kauno keramikos muziejuje eksponuojamoje jubiliejinėje Jurio Bergino parodoje "Porcelianas“ neišvysime puodelių kavai ar dailių arbatinukų. Menininką domina kita daikto, kūrinio dimensija.

Kavinukas – akims ir širdžiai

Gimęs ir mokslus baigęs Latvijoje J.Berginas jau kurį laiką gyvena Kaune, yra ne tik Latvijos dailininkų sąjungos narys, aktyvus kūrėjas, bet ir Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys, įvairių meninių iniciatyvų įkvėpėjas, keramikos parodų katalogų sudarytojas ir fotografas, taip pat IAC – Ženevos tarptautinės keramikos akademijos narys.

Tarptautinio pripažinimo dailininkas sulaukė 1995 m. laimėjęs antrąją vietą prestižiniame keramikos konkurse Faencoje (Italijoje), kuriame dalyvavo menininkai iš 59 pasaulio šalių. J.Bergino darbai buvo eksponuoti Faencos keramikos muziejaus kolekcijos parodoje su žymių pasaulio dailininkų darbais, tarp kurių – ir Pablo Picasso kūrinys.

Faencos keramikos muziejaus kolekcijoje saugomas J.Bergino tuo metu sukurtas kavinukas. Kauno keramikos muziejuje vykstančioje jubiliejinėje parodoje menininkas taip pat niekur nebėga nuo kavinuko, nes, pasak jo, tai – tarsi keramikos simbolis.

Vis dėlto J.Bergino porcelianiniai kavinukai atsieti nuo savo funkcijos, menininkas į juos žiūri su ironija. „Nesiliauja diskusijos, kas yra menas, bet jei turi minčių, kurias nori išsakyti, tai nebesvarbu, su kokia medžiaga dirbi: medžiu, moliu, geležimi ar plastmase. Tad ir mano kavinukas man nediktuoja savo paskirties, jis taip pat gali tapti meno kūriniu, mano mintimis. Taigi mano kavinukai skirti ne kavai įpilti, bet akims, širdžiai ir protui. Pagaliau juos taip pat reikia pagirdyti“, – pasakodamas apie savo kūrinius juokiasi J.Berginas.

Trečiosios dimensijos gelmė

J.Berginas daug metų Rygoje mokėsi piešimo, tačiau menininkui to neužteko, išraiškos alkio neužpildė ir dizaino studijos. „Mane erzina dvi dimensijos, tarkim, piešime – popierius ir pieštukas, o porcelianas man suteikia tą trečiąją: jis turi aukštį ir plotį, ant jo taip pat galima piešti, bet svarbiausia – jis turi gylį“, – pastebi keramikas.

J.Bergino kavinukai talpina socialines, politines temas. Štai vienas jų suauga į bendrą kompoziciją su porcelianiniu cigarečių pakeliu „West“ (aliuzija į geidžiamą, ypač griūnant sovietmečiui, Vakarų kultūrą), bananu (kadaise itin deficitiniu vaisiumi), Carlo Marxo fotografija.

Ant kito kavinuko – Vytauto Didžiojo tilto Kaune fragmentas su komunistine atributika, kryžius (nes šalia šio tilto stovėjo ir stovi krikščionių maldos namai) ir pagoniškas elementas, nes taip pat visai šalia stovėjo skulptoriaus Roberto Antinio sukurta Perkūno skulptūra.

Menininkas pirmą kartą pamatęs labai nustebo, kad praktiškai vienoje erdvėje telpa trys skirtingos ideologijos, religijos, tačiau šiandien galima stebėtis dar daugiau – sovietinė atributika uždengta, paminklas Perkūnui iškeltas. Taigi nėra nei to, nei ano, tačiau ką sukūrėme naujo, savo kūriniais klausia menininkas.

„Iš Vakarų pas mus geriausiai įsitvirtino pigios prekės, cigaretės viliojančiais pavadinimais, turime ne tik „West“, bet ir, tarkim, „Princ“ – šypsosi keramikas ir mostelėja į kitą kavinuką, „papuoštą“ tikrovišku porcelianiniu „Princ“ pakeliu ir auksine glazūra padengtu varžtu, kurio, kaip naujo mąstymo, filosofijos – ne vartotojiškumo – simbolio taip ir neįsisukome.

Baltų kultūros didybę

Šiomis dienomis J.Berginas jau ne taip aktyviai reflektuoja politines temas. Menininką įsuko baltų kultūros paieškos.

„Teigiama, kad baltų kultūra Latvijos ir Lietuvos teritorijose paplito apie 3000 metų prieš Kristų. Ji sietina su virvelinės keramikos kultūros atėjimu. Ir nors apie virvelinę keramiką jau daug kalbėta, dar gausu spragų", – pasakoja menininkas ir leidžiasi į senosios kultūros istorijos labirintus.

Seniausia keramika kildinama iš Japonijos ir Kinijos, tačiau J.Berginas primena: ji dekoruota virvės įspaudo metodu. Japonų kalba virvelinės keramikos laikotarpis vadinamas Jomon ir siekia 14000–9000 metus pr. Kr. Japonijoje ir Kinijoje rastų keraminių indų simbolika tokia pati, kaip ir prie Baltijos randamų indų: Žemės Motinos zigzagas ir lygiagrečios Saulės Dievo linijos aplink viršutinę indo dalį.

„Ar tai akivaizdus sutapimas: kur baltiški hidronimai (aptinkami nuo Uralo iki Vyslos, baltiškų upių pavadinimų taip pat randama ir prie Atlanto vandenyno Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje), vietovardžiai, ten ir virvelinės keramikos pėdsakai?“ – retoriškai klausia menininkas.

"O gal reikėtų nuodugniau pasidomėti baltų kultūra, ant kurios pamatų kūrėsi kitos, ir gali būti, kad neandertalietį matė ne kas kitas, o tolimas mūsų protėvis baltas“, – balsu mąsto J.Berginas, puikiai mokantis latvių ir lietuvių kalbas, kurios atveria vis naujų klodų menininko tyrinėjimuose.

Lijana Šatavičiūtė, menotyrininkė:

Jurio Bergino kūryba neatsiejama nuo istorinių ir politinių aplinkybių, kurias teko išgyventi jam asmeniškai ir jo gimtajai Latvijai. Laisva improvizacijų dvasia alsuojantys asambliažai sukonstruoti iš poparto muliažus primenančių vaisių ir visko, ką gali rasti ant vakarykščio vaišių stalo – peleninių, konservų dėžučių ir cigarečių pakelių. Arbatinukų ir puodelių paviršiai, keliantys asociacijų su politiniu porevoliucinių laikų sovietiniu porcelianu, dekoruoti Carlo Marxo, Lenino ir paties autoriaus bei jo aplinkos žmonių portretais, žurnalų antraštėmis, penkiakampėmis žvaigždėmis ir kita sovietine atributika, rankenas ir snapelius jiems atstoja tie patys vaisiai, varžtai, kryžiai, žmonių figūrėlės. Kompozicijos gali šokiruoti motyvų natūralizmu, groteskišku pobūdžiu, iliustratyvumu, disharmoniška formų sankaupa, tačiau J.Bergino darbai negali neintriguoti.

Kas? J.Bergino paroda „Porcelianas“.

Kur? Keramikos muziejuje (Rotušės a. 15).

Kada? iki gruodžio 31 d.