Svarbi kiekviena minutė
Ryte eidami link pašto dėžutės, ko gero, net nesusimąstote, kokį kelią nueina laikraštis, kol iš raidžių kompiuterio ekrane virsta informatyviu popieriniu turiniu jūsų rankose. Apie šiandienį redakcijos šurmulį, kūrybines kančias ir pirmojo puslapio vertas naujienas nepasakosime – išsyk kelsimės į vėlyvą popietę, kai sudėję paskutinius taškus techniniai redaktoriai dienraščių „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ maketus išsiunčia į Balstogėje esančią spaustuvę. Tuo metu, kai pradedamas spausdinimo procesas, vairuotojas ekspeditorius jau būna pakeliui į Lenkiją arba prie spaustuvės durų krauna pirmuosius atspausdintus laikraščius. Vietoje vyksta ir pradiniai rūšiavimo darbai, kad kolegoms Kaune būtų mažiau rūpesčių. Vėliausiai 19 val. iš spaustuvės išnešami paskutiniai laikraščiai, o vairuotojas ekspeditorius skuba į Lietuvą.
Atgalinėje kelionėje, kuri įprastai trunka tris su puse valandos, svarbi kiekviena minutė. Jos metu sustojimai nenumatyti, nebent trumpi, darbiniai ir tik tam tikromis savaitės dienomis Marijampolėje ir Raseiniuose. Tiesa, pasitaiko ir priverstinių, planus koreguojančių stabtelėjimų.
„Automobiliai važiuoja didelius atstumus – apie 10 tūkst. km per mėnesį. Todėl juos kruopščiai prižiūrime. Techninę priežiūrą atliekame kartą per mėnesį, padangas keičiame kiekvieną sezoną. Žinoma, visko pasitaiko.
Yra buvę, kad mūsų automobilis apsivertė, laimei, vairuotojas nenukentėjo, laikraščių automobilyje nebuvo. Teko siųsti kitą automobilį, o apvirtusį gabenti į servisą. Išsprendžiame visas problemas“, – anot „Kauno dienos“ platinimo tarnybos vadovo Manto Gaižučio, būna dienų, kai judėjimą sunkina oro sąlygos, avarijos kelyje, tačiau laikraščiai į Kauną vėluoja labai retai.
Kartą per tris mėnesius technologinių trikdžių pasitaiko ir pačioje spaustuvėje.
„Atsiųstus duomenis reikia paruošti, pergeneruoti. Šiuos procesus kartais lydi nesklandumai. Laikraštis leidžiamas spalvotas, o tai taip pat turi įtakos tam tikriems niuansams“, – M. Gaižutis sakė, kad būna ir kur kas žemiškesnių problemų, tarkim, įrangoje užstrigęs popierius.
Procesas: kol vieni laikraščiai spausdinami, kiti jau ruošiami kelionei į Lietuvą. / polskapress.pl nuotr.
Vyksta darbų paskirstymas
Vairuotojui ekspeditoriui atvykus į Kauną, krovinys rūšiuojamas.
Dienraštis „Klaipėda“ ir šiek tiek naujienų iš Kauno keliauja į uostamiestį. Tuo pat metu kitas vairuotojas ekspeditorius su „Kauno diena“ išvyksta į Vilnių. Pora sustojimų numatyta ir pakeliui į sostinę.
„Bendradarbiaujame su keliomis įmonėmis, laikraščius vežame į bibliotekas. Turime įsipareigojimų Lietuvos radijui ir televizijai. Jei nenuvešime laikraščių iki tiesioginio eterio, jų nebus spaudos apžvalgoje“, – M. Gaižutis skaičiavo, kad prie didžiųjų maršrutų Lenkijoje ir Lietuvoje kasnakt dirba trys vairuotojai ekspeditoriai.
Šiuo metu vykstančios dienraščių prenumeratos kitiems metams akcijos rezultatai mus džiugina. Prenumerata – pigiausias ir patogiausias būdas skaityti mūsų laikraščius.
Tiek pat jų yra ir Kaune. Pastarieji laikraščiais aprūpina už jų pristatymą į prekybos vietas atsakingus tinklus, Lietuvos paštą ir daugiau nei pusšimtį platintojų, spaudą pristatančių visoje Kauno apskrityje. Kuo anksčiau platintojai sulaukia vairuotojų ekspeditorių ir gauna laikraščius, tuo anksčiau šie pasiekia dienraščius prenumeruojančias įmones, gyventojus. Neretai savo kelionę platintojai pradeda 4 val. ryto. Kartais, dėl anksčiau minėtų trikdžių, jie priversti vėlinti darbus.
„Įprastai automobilis iš Lenkijos į Kauną atvažiuoja apie 23 val., tačiau pasitaiko, kad tikslą vairuotojas ekspeditorius pasiekia 1 val. ar net 3 val. nakties. Tada turime reaguoti žaibiškai, priimti tinkamus sprendimus, dėlioti prioritetus, kur pirmiau vežti laikraščius. Svarbu, kad leidiniai pasiektų prekybos centrus ir žinoma, prenumeratorius. Tokiais atvejais laikas yra svarbiau nei išvežiojimo kaštai“, – M. Gaižutis vylėsi prenumeratorių supratingumo. – Ne viskas mūsų valioje, o tai, kas priklauso nuo mūsų, stengiamės padaryti geriausiai.“
Sklaida: surūšiuoti laikraščiai iškeliauja į Kauno apskritį, Vilnių ir Klaipėdą. / polskapress.pl nuotr.
Neabejotinas lyderis
Laikraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ leidžiančios bendrovės vadovas Tadas Širvinskas džiaugėsi, kad abu dienraščiai neužleidžia lyderių pozicijų.
„Neabejojame, kad vienas pagrindinių mūsų pranašumų yra dienraščio formatas ir turinys“, – prie pastarojo kūrimo, anot T. Širvinsko, prisideda ir patys skaitytojai. Jie rašo laiškus, skambina, diskutuoja, kelia klausimų, kritikuoja, siūlo įvairiausių temų.
„Girdėdami žmonių rūpesčius ir pageidavimus galime tobulėti. Taip „Kauno diena“, be kurios daugybė kauniečių neįsivaizduoja savo dienos, tampa dar įvairesnė ir įdomesnė mūsų skaitytojams“, – kalbėjo „Kauno dienos“ redaktorius Arūnas Andriuškevičius.
Trasa: kelyje iki spaustuvės ir atgal vairuotojai ekspeditoriai sugaišta apie septynias valandas. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Nemąžtantis skaitytojų ratas leidžia ir 2024 m. dienraščiams „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ išlikti vieninteliams periodiniams leidiniams, išeinantiems penkis kartus per savaitę. Didžiausią laikraščių skaitytojų dalį sudaro prenumeratoriai.
„Šiuo metu vykstančios dienraščių prenumeratos kitiems metams akcijos rezultatai mus džiugina. Prenumerata – pigiausias ir patogiausias būdas skaityti mūsų laikraščius", – džiaugėsi T. Širvinskas.
Jis pabrėžė, kad nuo kitų metų keičiasi į parduotuves spaudą tiekiančių įmonių darbo grafikai ir maršrutai. Todėl kai kuriuose parduotuvėse periodinės spaudos bus galima įsigyti ne visada. Prenumeratorius ji pasieks kasryt.
Realybė: platintojai stengiasi kuo anksčiau pristatyti laikraščius prenumeratoriams, tačiau kartais koją pakiša nenumatytos situacijos. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tradiciškai „Kauno dienoje“, kuri leidžiama su skirtingais kassavaitiniais teminiais priedais, pateikiami naujausi įvykiai Kaune ir pasaulyje, įdomių žmonių istorijos, laisvalaikio temos, patarimai, receptai ir t. t. Savo prenumeratorius „Kauno diena“ keturis kartus per metus nudžiugina žurnalu „Sveikata“, kurį taip pat galima įsigyti spaudos platinimo vietose.
Naujausi komentarai