Legendiniu savo spektakliu – Miro Gavrano „Viskas apie moteris” Klaipėdos dramos teatras antradienį pradėjo dviejų dienų gastroles Vilniuje.

Trečiadienį Nacionalinio dramos teatro scenoje klaipėdiečiai parodys premjerinę Josepho Kesselringo dviejų dalių komediją „Aršenikas ir seni nėriniai“.

Spektaklis – publikos numylėtinis

Kokia ateitis laukia premjerinio spektaklio, kuris uostamiestyje pirmąsyk ir kol kas vienintelį kartą parodytas šiemet Teatro dienos išvakarėse, dar pamatysim. O štai komedija „Viskas apie moteris“, 2004-aisiais uostamiestyje pastatyta šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės, tapo bene publikos mylimiausiu spektakliu, jis nuolat sutraukia pilnas sales žiūrovų visoje Lietuvoje.

Šiuolaikiškas, jaudinantis pastatymas surado kelią ne tik į mūsų šalies žiūrovų širdis. Spektaklis nepaprastai šiltai buvo sutiktas Vokietijoje, puikiai įvertintas tarptautiniuose teatro festivaliuose Albanijoje, Rumunijoje,  taip pat Lietuvoje. Ir sostinėje jis jau rodytas ne kartą ir visuomet – su pasisekimu. Gal ir todėl, kad jame vaidina Klaipėdos dramos teatro scenos žvaigždės – aktorės Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė ir Regina Šaltenytė, kiekvieną kartą maloniai stulbinančios aktorine meistryste. Jos spektaklyje įkūnijo po penkis skirtingo amžiaus dailiosios lyties personažus – nuo vaikų darželį lankančių mergaičių iki nukaršusių senučių. Ir vaidina taip, kad publika negali nustygti iš susižavėjimo.

Pagal „žmogžudysčių pjesės“ modelį

Antrasis klaipėdiečių spektaklis, kurį rytoj pamatys vilniečiai, – naujausia premjera, J.Kesselringo dviejų dalių komedija „Aršenikas ir seni nėriniai“. Ją režisavo Klaipėdos dramos teatro meno vadovas režisierius Povilas Gaidys. Vaidina visas būrys Klaipėdos dramos teatro aktorių – Elena Gaigalaitė, Irena Simonaitytė, Valentina Leonavičiūtė, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Edvardas Brazys, Česlovas Judeikis, Monika Vaičiulytė, Arnoldas Eisimantas, Linas Lukošius, Rimantas Pelakauskas, Valentinas Klimas, Kęstutis Macijauskas bei Jonas Naujokas.

Spektaklio dekoracijas ir kostiumus sukūrė dailininkas Sergejus Bocullo, muziką parašė kompozitorius Jonas Jurkūnas.

Režisierius P.Gaidys statyti spektaklį ėmėsi susižavėjęs pjese, kuri jos autorių išgarsino visame pasaulyje.

Pjesės autorius J.Kesselringas gimė išeivių iš Vokietijos šeimoje Niujorke 1902 m. Jo gyvenimas buvo nuolat susijęs su teatru:  būdamas 20-ties jis dėstė muziką bei vadovavo mėgėjiškam dramos būreliui, nuo 23-ejų metė darbą ir ėmėsi pats vaidinti, rašyti apsakymus bei nedideles pjeses. Nuo 1933 m. iki savo mirties 1967-aisiais J.Kesselringas parašė 12 pjesių, iš kurių 5 buvo pastatytos Brodvėjuje, tačiau  dauguma jų kritikų buvo negailestingai supeiktos kaip mėgėjiškos ir primityvaus siužeto. Vienintelė pjesė, sulaukusi milžiniško tiek žiūrovų, tiek ir kritikų pripažinimo, buvo „Aršenikas ir seni nėriniai” (1939). Kritikų nuomone, sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: J.Kesselringas pasinaudojo seniai žinomu „žmogžudysčių pjesės“ modeliu, tiesiog švelniai suktelėjo jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvino melodramos elementais.

Po juodosios komedijos nėriniais

„Aršeniko ir senų nėrinių“ populiarumas, kaip rašė tuomet kritikai, buvo tiesiog žvėriškas. Spektaklis susišlavė visus įmanomus prizus ir apdovanojimus. Brodvėjuje buvo parodyti 1444 spektakliai, Londone – 1337; britų sostinėje iki šių dienų tiek ilgai neišsilaikė nė viena amerikietiška pjesė.

1944 m. Holivudas pagal pjesę pastatė filmą, tapusį pasauline juodojo humoro klasika (rež. Frenkas Kapra, pagrindinio vaidmens atlikėjas Keris Grantas). Filmas buvo baigtas jau 1941 m., tačiau prodiuseriai, laikydamiesi sutarties, laukė, kol bus baigtas rodyti spektaklis Brodvėjuje. Spektaklio populiarumas buvo toks didžiulis, kad laukti teko net ketverius metus.

Kas slypi po J.Kesselringo juodosios komedijos senais nėriniais?

Pjesę į lietuvių kalbą išvertęs rašytojas Gintaras Grajauskas į šį klausimą atsakė taip: „Pagyvenę žmonės dažnai pajunta savo gyvenime atsivėrusią tuštumą – pasijunta esą nebereikalingi visuomenei. Šią nejaukią nišą kiekvienas užpildo savaip – kas studijuoja Trečiojo amžiaus universitete, kas dainuoja chore „Sidabrinė gija“, kas užsiima labdara ar tiesiog imasi rūpintis viso rajono kačių mityba. J.Kesselringo komedijos „Aršenikas ir seni nėriniai“ herojės – dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų būti ir toliau naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir imasi jos, švelniai tariant, iš esmės, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Štai čia tai iš tiesų – žudantis gerumas, radikalus humanizmas“.