Klaipėdos muzikinis teatras tradiciškai metus užbaigs su legendine G.Verdi’o opera „Traviata“, kurioje šiuosyk dainuos Ona Kolobovaitė ir Audrius Rubežius.

Už Violetą gavo dešimtuką

2009-ųjų auksinio balso televizijos konkurso „Triumfo arka“ laimėtoja O.Kolobovaitė pagrindinį Violetos Valery vaidmenį „Traviatoje“ sukūrė šiemet bebaigdama magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Spektaklį pastatė ir Panevėžio muzikiniame teatre pavasarį parodė LMTA Operos katedros studentai, vadovaujami režisieriaus Nerijaus Petroko.

„Gavau dešimtuką, – džiaugėsi buvusi Lietuvos operos primadonos Sigutės Stonytės studentė. – Teko padainuoti du kartus. Klaipėdoje, galima sakyti, bus debiutas jau po mokslų baigimo. „Traviata“ – viena iš mano mėgiamiausių operų. Joje begalė jautrių motyvų, kurie suvirpina širdį. Ypač spektaklio pabaiga... Bet atlikėjui reikia valdytis, neperžengti ribos. Baisoka, seniai tai bedainuota, repeticijų – ne per daugiausia... Bet susiėmiau, nes žinau, kad turiu tai padaryti. Niekur nedingsi – tenka aukotis menui. Stengiuosi neatsisakyti pasiūlymų dainuoti. Man tai – didelė laimė. Tai jau gyvenimo būdas, kaip oro šito reikia...“

Kartą teko net verkti

„Labai sunkus vaidmuo. Pradžioje yra dvi arijos, kur daug kas „lūžta“, – prasitarė Lietuvos operos ir baleto teatro solistas A.Rubežius, kuriam per profesinę karjerą, nuo pat antrojo kurso LMTA teko scenoje dainuoti su daugybe Violetų. Alfredo Žermono vaidmuo „Traviatoje“ buvo antrasis jo kūrybinėje biografijoje. Atliko jį gal 100 „Traviatos“ spektaklių – Vilniuje, Kaune, bene šešis kartus Klaipėdoje, taip pat Rusijoje, JAV, Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Dainavo originalo kalba (itališkai), vokiškai, lietuviškai...

„Tai nuostabus G.Verdi’o kūrinys, beprotiškai graži muzika, ją dainuoti man miela, – tvirtino šypsodamasis solistas. – Bet tai nėra lengva, daug įtemptų lyrinių momentų... Tačiau aš, anot mano mokytojo Virgilijaus Noreikos, galiu pramušti ir sienas – jėgos balse užtenka. Nežinau, ar pasitaikė tokių spektaklių, kad būtų idealūs tempai. Čia daug keblių vietų, kiekvienąsyk tenka prisiderinti prie dirigento interpretacijos. Vienąsyk pabaigoje teko net verkti – negalima, tai kenkia balsui. Bet šiame veikale publikai turi būti matoma, jaučiama Violetos ir Alfredo meilė. Be jos „Traviatos“ kaip ir nėra. Viskas turi būti organiška – ir vokale, ir sieloje.“

Naujuosius švęs Klaipėdoje

A.Rubežiui Klaipėda – gimtasis miestas. Čia įvyko jo pirmoji pažintis su teatru – prieš tarnybą kariuomenėje dainavo tuometės Liaudies operos chore. Čia nuo „Gintarėlio“ choro jis pradėjo savo muzikos mokslus, Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje įgijo muzikos teorijos ir chorvedybos specialybes, Klaipėdos fakultetuose studijavo dirigavimą... Klaipėdoje su artimaisiais jis sutiks ir Naujuosius 2011 metus.

O Kolobovaitė taip pat po spektaklio neskubės nei į Vilnių, kur dabar gyvena, nei į Visaginą pas tėvus, nei į Kauną, kurio muzikiniame teatre pradės dirbti nuo sausio. „Švęsiu uostamiestyje“, – prasitarė dainininkė.

Jai šie metai buvo labai įtempti – studijų baigimas, TV šokių projektas, daug koncertų, įvairių programų... Apie Kauną O.Kolobovaitė kalbėjo be didelio entuziazmo: „Teks važinėti iš Vilniaus į Kauną ir atgal, nes taip pat dainuosiu LNOBT spektakliuose – Aniną „Traviatoje“, grizetę „Linksmojoje našlėje“, cherubiną „Figaro vedybose“. Bet noriu aš to darbo Kauno muzikiniame teatre – reikia repertuaro, patirties, nuolatinės vietos, į kurią gali visada sugrįžti.“

Daugelis teatro gerbėjų O.Kolobovaitę įsidėmėjo G.Kuprevičiaus miuzikluose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Veronika“, kuriuose ji sukūrė pagrindinius vaidmenis. „Veronika“ pernai išvydo rampų šviesą Klaipėdos muzikiniame teatre. Be to, O.Kolobovaitė pasirodė Vilniaus mažojo teatro „Meistriškumo pamokoje“, šiemet gavo kelis simpatiškus vaidmenis LNOBT.

Svajoja tobulėti užsienyje

A.Rubežiaus ir O.Kolobovaitės sceninė karjera iš tiesų prasidėjo dar vaikystėje. Abu dalyvavo „Dainų dainelės“ konkursuose, tapo jo laureatais. Audriui toks džiaugsmas išpuolė, kai jam buvo 13 metų. Onutei šio konkurso laurai atiteko net penkis kartus. Ir scenoje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, jie pirmąsyk susitiko 2001-aisiais – abiems teko dainuoti kaip „Dainų dainelės“ laureatams.

Paklausti, kokių turi svajonių, jiedu vėl prakalbo apie dainavimą.

„Norėčiau kuriam laikui išvažiuoti į užsienį – pasibandyti savo jėgas ten, pasisemti žinių“, – kalbėjo O.Kolobovaitė.

„Oi, dar daug nepadainuotų vaidmenų, – sakė A.Rubežius, šiemet taip pat nepraleidęs progos pasirodyti „Triumfo arkoje“. – Man šie metai buvo ramesni, palyginti su užpraeitais, kai turėjau pasiruošti aštuoniems pastatymams. Bet ir dabar dainavimo – daug. Ir LNOBT, ir su bohemiečiais. Naujausi vaidmenys – Lenskis „Eugenijuje Onegine“, Pinkertonas „Madam Baterflai“, o dar laukia LNOBT „Otelo“ premjera, kurioje dainuosiu Kasijo. Pernai debiutavau Varšuvos didžiajame teatre – užsimezgė labai geri ryšiai, dažnokai tenka dainuoti Vokietijoje. Ko dar norėt?! Buitis sutvarkyta, dabar galima galvoti apie naujus teatrus... Labai norėčiau nuvažiuoti į meistriškumo kursus kur nors Italijoje ar Zalcburge. Ir į Rygą būtų gerai, ten atvyksta puikių pedagogų.“

„Numarino“ daugybę Violetų

Klaipėdiečių „Traviatoje“ taip pat pasirodys visas būrys žinomų uostamiesčio Muzikinio teatro artistų.

Alfredo tėvo Georgo Žermono vaidmenį, kurį pastaraisiais metais šiame operos pastatyme puikiai dainuodavo Mindaugas Gylys, šiuokart atliks jaunosios kartos solistas Mindaugas Rojus. Jis pernai irgi dalyvavo „Triumfo arkoje“ ir visai neprastai pasirodė – buvo vienas iš žiūrovų labiausiai palaikomų dalyvių ir vienintelis iš vyrų solistų pasiekęs konkurso pusfinalį.

O teatro senbuvis Artūras Kozlovskis šiemet pasinaudojo proga „Triumfo arkoje“ padainuoti visai Lietuvai. Įdomu, kad 1992-aisiais, dar būdamas LMTA antrojo kurso studentas, Kauno muzikinio teatro G.Verdi’o „Traviatos” pastatyme Daktaro vaidmeniu jis debiutavo kaip operos solistas.

„Nedidelis vaidmuo, bet be jo niekas dar šiame spektaklyje neapsiėjo. Per 18 metų „numarinau” labai daug Violetų, – šypsojosi dainininkas, Klaipėdos muzikiniame teatre dirbantis jau 13 metų. – Iki šiol tą vaidmenį dainuoju. Šiemet „numarinsiu” dar vieną puikią Violetą – O.Kolobovaitę.”

A.Kozlovskis niekada nepamirš savo pirmojo vaidmens. Juokiasi prisiminęs: „Jaunas buvau, todėl mane kaip reikiant nugrimavo, barzdą užklijavo – turbūt atrodžiau labai senas. Net būsima žmona manęs nepažino. Išėjęs iš grimo kambario pastebėjau ją ir užkalbinau. Matytumėt, kaip ji atšoko į šalį!..“

Su šiuo spektakliu susijusių įdomiausių istorijų gali papasakoti ne vienas artistas. Ir linksmų, ir iki ašarų jaudinančių. Ypač tie, kurie jame dainuoja jau daug metų. Ir jo publika turi ką prisiminti. Ypač toji, kuri kiekvienų metų paskutinį vakarą eina ne kur kitur, o į „Traviatą“. Nes tai įstabaus grožio muzikos kūrinys, odė didelei meilei, kurios trokšta kiekviena širdis. Žmogui norisi tikėti, kad yra dalykų, kurie nepavaldūs likimui, ir jie stipresni net už mirtį.