Ketvirtadienį 17 val. uostamiestyje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje, vyks Alberto Vilimo (Berto Raudvilo) knygos „Nuodėmių pilnatis“ pristatymas ir Stanislovo Žebrausko autorinių dainų koncertas „Tavo šypsenoj – pavasaris“.

Naują knygą tikriausiai ims skaityti sediškiai (autorius Sedoje gimė ir dabar gyvena), mažeikiškiai ir klaipėdiškiai, pažinoję autorių, o gal tik girdėję apie jį. Jos leidėjas, „Eglės“ leidyklos savininkas Antanas Stanevičius tikisi, kad šią dramatišką apysaką atras ir aukštuoju menu besidomintys  kūrėjai, ypač teatro gerbėjai.

Knygoje autorius  jausmingai pasakoja apie svarbius, bet skandalais apipintus įvykius savo sukurto teatro užkulisiuose. Pokario metais veiksmo gija iš mažo Lietuvos miestelio nusidriekia į Maskvą, Klaipėdą ir Vilnių... Filosofinė autobiografinė apysaka apie mėgėjiško teatro režisierių Aurimą skaitytojui užduoda daug klausimų: nelaimėlis ar laimės kūdikis esi? Kaip įveikti nuodėmės trauką? Ar gali namų, iš kurių išėjai, dvasia apsaugoti nuo paauglystės nuodėmių? Koks režisieriaus santykis su sovietų valdžia? Kas iš tikrųjų yra teatras? Kokie efektyviausi  darbo su aktoriais (o gal ir su mokiniais) metodai? Kas lemia veiklos rezultatą – talentas, atsakomybė, sėkmė?..

Iš prigimties laisvūnas, šviesaus proto, kūrybingas, energingas žmogus, žaižaruojantis charakteris, neišsenkanti vaizduotė; įsimylėjęs teatrą kaip sužadėtinę (didžiojo Juozo Miltinio mokinys), užsispyręs ir konfliktiškas, žinantis, jog režisieriai nebūna tautos numylėtiniai, kaip gali būti poetai; jog režisierius laikas neretai apgauna ir pažemina. Jis  tvirtas kaip granitas, savikritiškas (visada nepatenkintas savo darbu), visame kame tvarkingas žmogus, kuriam visą gyvenimą  „rūpėjo tik teatras ir niekas daugiau pasaulyje“; neturėjęs miesčioniškų įpročių: jokių vakarėlių, vaišių, atsipalaidavimų po premjerų ir ypač nekentęs apkalbų – nenuodijęs žmonių likimų ir kitiems to daryti neleidęs. Maksimalistas Aurimas.

„Nuodėmių pilnatyje“ skaitytojai tikriausiai tikėsis gausybės nusižengimų Dievui, žmogui ir sau. Bet čia jų nėra. Vienintelė nuodėmė (bet argi tai nuodėmė?) – teatras.

Knyga skiriama pirmajam Klaipėdos mieste Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų liaudies teatrui ir jo aktoriams, visiems, kurie palaikė novatorišką režisieriaus dvasią. Mėgėjiško teatro istorijai ši knyga – dar vienas „geležinės uždangos“ laikų kūrybinio gyvenimo dokumentas.