XXXVI festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ scenoje trečiadienį pasirodys net pusantro šimto atlikėjų – nuskambės G.Verdi Messa da Requiem.

Kaip amžinybės prisilietimas

Festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertas „Pulsuojantis ir begalinis amžinybės prisilietimas“ vyks Didžiąją savaitę ir įprasmins Šv. Velykų laukimą.

Festivalio rengėjos Klaipėdos koncertų salės scena trečiadienį sutalpins gausiausią atlikėjų būrį – net 150 žmonių. G.Verdi Messa da Requiem atlikimui maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujami susivienys garsiausi mūsų šalies meniniai kolektyvai – dirigento vadovaujamas LVSO ir Kauno valstybinis choras. Šiam Kauno valstybinės filharmonijos kolektyvui, nuolatiniam didelės apimties chorinių partitūrų interpretuotojui vadovauja Petras Bingelis. Solo partijas atliks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto solistės Sandra Janušaitė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), operos solistas Vaidas Vyšniauskas (tenoras) bei ypatingas svečias – Maskvos didžiojo teatro solistas Michailas Kazakovas (bosas).

Vadinamas „opera bažnyčioje“

Įspūdingo tembro dainininko, kelių prestižinių tarptautinių konkursų laureato M.Kazakovo pasirodymų maršrutai driekiasi nuo Kanados iki Japonijos, nuo Italijos iki JAV. Koncertuojantis garsiausiuose pasaulio operos teatruose jis lyginamas su F.Šaliapinu, kuris, beje, kadaise taip pat lankėsi Klaipėdos Šaulių namų salėje.

Genialiajame G.Verdi kūrinyje susilieja liturginis sakralumas, egzistencijos teatrališkumas, žmogiškoji tragedija ir muzikinis italų operos ekspresyvumas. Nors ir sukurtas pagal tradicinę liturgiją XIX a. pabaigoje, jis peržengė beveik visas žanro ribas ir buvo vadinamas „opera bažnyčioje“.

Susilaukęs prieštaringų nuomonių kūrinys vienų vertintojų buvo laikomas didingiausia bažnytine muzika nuo W.A.Mozarto Requiem laikų. Kiti abejojo dėl jo sakralumo, kadangi kompozitorius buvo dvasingas, bet ne religingas žmogus.

Net gniaužia kvapą

Ilgainiui ši dramatiška muzika pelnė pripažinimą ir vietą muzikos istorijoje. Jau XX a. pradžioje rašytojas G.B.Shaw pranašavo, kad nė viena G.Verdi opera nesulauks tokios ilgaamžystės, kaip jo Requiem. Iš tiesų XXI a. daugiau skamba kompozitoriaus operos („Traviata“, „Rigoletas, „Aida“).

G.Verdi gedulingų mišių partitūroje skleidžiasi kitokia laiko tėkmė, kitokie dydžiai, kitokia energija. Šios gedulingos mišios nuo pat pirmojo takto alsuoja neišvengiamybės nuojauta ir kai kuriose vietose net užgniaužia kvapą, perteikdamos žmogaus siaubą mirties akivaizdoje.

Jos dabar dažnai atliekamos ypatingomis progomis, atgyja didingose bažnyčiose, didžiulėse koncertinėse erdvėse, taip pat ir atvirose scenose, kur šis Requiem yra subūręs daugiau nei 3000 atlikėjų. Kūrinys trunka beveik pusantros valandos, o garso stiprumą jo Tuba mirum dalyje kompozitorius pažymėjo net 4 forte.

Festivalinis koncertas „Pulsuojantis ir begalinis amžinybės prisilietimas“ – balandžio 20 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.