„Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ – kūrinys, kupinas paradoksų. Pradedant nuo pavadinimo ir baigiant veikėjų išgyvenimais. Vykstantis Antrasis pasaulis karas tampa postūmiu išsigelbėti ir emociškai suaugti, motina nejaučia šiltų jausmų savo vaikams ir prieš juos netgi smurtauja, į savo namus nepažįstamus, iš karo zonų evakuotus vaikus priėmusi moteris vadinama bloga.

Knygos veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo pradžios metais. Pagrindinė veikėja dešimtmetė Ada, nepaisant savo negalios, dėl kurios patiria tiek fizinį, tiek emocinį motinos smurtą, sugeba pabėgti iš namų. Ji kartu su savo mažesniu broliu prisijungia prie Londono vaikų, kurie iš miesto dėl karo pavojaus evakuojami į kaimą. Nors vaikams buvo pažadėta, kad juos pasitiks norinčios juos globoti šeimos, tačiau Ados ir jos brolio Džeimio, regis, niekas nenorėjo. Purvini, apskretusiais drabužiais vaikai, kurie gyvenime nėra matę paklodžių (o Ada – netgi žolės) ir nėra šventę gimtadienių ar Kalėdų, patenka pas Suzaną Smit. Ši vieniša moteris neturi vaikų auginimo patirties ir iš pradžių visai nenori priimti Ados ir Džeimio. Suzana pati praeityje yra patyrusi stiprių išgyvenimų, kurie ją persekioja iki šiol. Galbūt karas, suvedęs šiuos svetimus žmones, taps žaizdų – fizinių ir emocinių – gijimo pradžia? O šeima gali tapti nebūtinai tie žmonės, kuriuos sieja kraujo ryšys?

Juk niekada nežinai, ką teks gelbėti ir kas gali išgelbėti tave patį.

Vis dėlto sunkių Ados patirčių žaizdos yra giliai įsirėžusios jai į sąmonę ir lėtai gyja netgi, atrodytų, saugioje aplinkoje. Ji sunkiai priima Suzanos gerumą (ar tikrai gali būti žmonių, kurie būtų geri svetimam luošam vaikui ir jo nesigėdytų, nelaikytų prastesniu, kvailesniu?) ir nuolat sau kartoja, kad Suzana nėra gera.

Nors knygos pavadinimas šių dienų kontekste gali šiek tiek šokiruoti, tačiau kūrinyje Antrasis pasaulinis karas yra daugiau fonas, kuriame žmonių likimus sprendžia ir gniuždo ne priešai, o artimiausi žmonės. Karo fone ir bręsta Ados asmenybė. Ji kovoja ne tik su išorės, bet ir su savo vidiniais priešais. Po truputį supranta, kad jos drąsa, užuojauta ir valia turi daug daugiau galios tam, kaip ją vertina aplinkiniai nei jos negalia.

Rašytoja Kimberly Brubaker Bradley pasakoja, kad nuo mažų dienų ją domino ne tik mūšiai ir karai, bet kaip jų metu išgyvendavo, kaip elgdavosi ir ką patirdavo žmonės. Tad ji visada norėjo parašyti knygą apie gydomąją meilės galią, kurios joks karas negali įveikti.

„Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ yra išskirtinai jautri istorija apie kovą už save, už savo šeimą, nepaprastą meilės, drąsos ir valios galią bei tikrąją namų prasmę. Ši knyga ne tik puikiai vertinama literatūros kritikų, bet ir pretenduoja tapti vaikų literatūros klasika. Ir nors knyga yra skirta vaikams nuo vienuolikos metų amžiaus, tačiau ji prikaustys ir ilgai dar nepaleis net ir suaugusiuosius. Juk niekada nežinai, ką teks gelbėti ir kas gali išgelbėti tave patį.