„Anatoloijaus muzika iš pradžių buvo labai konstruktyvi ir jam net būdavo priekaištaujama, kad muzika labai jau sudėtinga. Vėliau jis pirmą kartą išvyko į Izraelį ir grįžo su labai stipriu šaknų pajutimu“, – BNS antradienį sakė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Pasak jos, savo pavyzdžiu A. Šenderovas įkvėpė ir kitus kūrėjus ieškoti tautinių, etninių šaknų.

„Jo kūryba yra geriausias visomis žodžio prasmėmis emocijų, etninės kultūros puoselėjimas: tai nėra citatos, tai yra išjautimas. Šiandien mes nerasime atlikėjo, kuris nenorėtų švęsti savo kūrybinės veiklos sukakties be Šenderovo premjeros“, – sakė Žigaitytė-Nekrošienė.

„Laisvas tikslumas – taip galima pavadinti jo kūrybą“, – pridūrė ji.

Kompozitorius, nacionalinės premijos laureatas A. Šenderovas mirė po ligos, eidamas 74–uosius metus.

„Mes šiomis savaitėmis dar planavome jo autorinį koncertą 2020 metų rudenį, jam būtų sukakę 75–eri metai ir būtų skambėjusi jo oratorija „Šma Israel“, – BNS pasakojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Pasak jos, kiekvienas A. Šenderovo pasirodymas buvo didžiulis muzikinis įvykis, tarsi festivalis, į kurį atvykdavo daugybė jo bičiulių ir atlikėjų iš viso pasaulio.

„Tai vienas iš ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, kadangi jo kūriniai skambėjo labai plačiai Europoje, JAV, jo kūrinius į savo repertuarą įtraukė žymiausi orkestrai, solistai“, – sakė R. Prusevičienė.

Ji pasakojo, jog A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ publikos buvo ypač mėgiamas dėl savo emocinės muzikinės kalbos. Jo muzika, pasak Filharmonijos vadovės, buvo ekspresyvi, tačiau harmoninga.

„Apskritai pats žmogus buvo itin nuoširdus ir atviras. Visiems, kas su juo bendravome ir draugavome, visi, kas grojo jo muziką, labai mylėjo ir jį patį, ir jo muziką“, – sakė R. Prusevičienė.

A. Šenderovo kūryboje labai svarbios buvo žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos.

Jis yra sukūręs muziką Gintaro Varno spektakliui „Getas“, ji nominuota šių metų „Auksiniam scenos kryžiui“.

A.Šenderovo kurtas „Sulamitos giesmes“ yra atlikusi dainininkė Judita Leitaitė. Kompozitorius yra sukūręs ne vieną kūrinį, dedikuotą violončelininkui Dovydui Geringui, su kuriuo buvo artimi draugai.

A. Žigaitytė-Nekrošienė prisiminė, kda būtent A. Šenderovo idėja buvo sukurti Eduardui Balsiui dedikuotą jo mokinių kūrinį – variacijas E-d-B-a tema. Šis kūrinys įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip kūrinys su daugiausiai autorių.

„Jeigu jis ką nors sugalvodavo, taip tyliai ramiai, kartais net pykdavome, kad įkyriai, pasiekdavo savo“, – kalbėjo ji.

„Jeigu ne Anatolijus, to nebūtų buvę“, – sakė A. Žigaitytė.

1945 metais Rusijoje gimęs A. Šenderovas 1967 metais baigė Lietuvos konservatoriją.

Žydų kilmės kompozitoriaus kūriniai atlikti dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių, žymiose pasaulio koncertų salėse visuose pasaulio žemynuose.

Kompozitorius 1997 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija.