Šiemet „Kino pavasario“ ir agentūros „Zest“ organizuotame lietuviškų muzikinių klipų konkurse ryškiausio debiuto prizą už „Sheep Got Waxed“ vaizdo klipą „Forro“ pelnęs M. Žukauskas šį sykį susidūrė su kitokios prigimties kūrybine medžiaga. Nepaisant to, režisierius iš karto pajuto esminius sąlyčio taškus su kompozitorės muzika: „Kūrinys tarsi pats pasiūlė, kokius rakursus, kadrų stambumus ir estetiką rinktis“.

Pirmasis kompozitorės autorinis kompaktinis diskas „Tekstilė“ Lietuvos muzikos informacijos centro užsienio partnerių – Berlyno eksperimentinės muzikos skatinimo agentūros „Dense Promotion“ kontaktų tinklu jau kurį laiką plinta po Europos kultūrinę mediją. Užsienio auditorijos dėmesį suaktyvino ir balandį E. Medekšaitės pelnytas George'o Butterwortho fondo prizas, kurį kiekvienais metais skiria Jungtinės Karalystės naujosios muzikos agentūra „Sound and Music“ už ryškiausią kūrinį, sukurtą dalyvaujant jos inicijuotose kompozicinės muzikos plėtros programose.

„Kompozitorės kūrybą kiaurai persmelkia du jos ilgalaikiai kūrybiniai interesai – tekstilė ir indų ragos. Klipo filmavimą Indijoje atidėjome vėlesniam laikui ir nutarėme apsilankyti tekstilės fabrike. Ne iš karto suradome tokį, kuris vadovautųsi ne vien gamybiniu, bet ir kūrybiniu požiūriu, todėl esame ypač dėkingi Kauno linų tekstilės gamybinei įmonei „Klasikinė tekstilė“, kuri vienintelė nepabūgo, kad klipe galimai gali būti atskleistos komercinės paslaptys“ – komentavo Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė.

Muzikinis klipas grįstas E.Medekšaitės kūrinio „Oscillum“ fragmentais, kuriuose girdima Antono Lukoszevieze violončelė ir kompozitorės paruošti garsynai. Greta klipo sukurtas ir specialus vaizdo įrašas su kompozitorės interviu, kuriame ji pasakoja apie tai, kas slypi anapus tekstilių. Pasak autorės, kad ir kokią, regis, „nenulaužiamą“ sistemą susikurtum, tiek tekstilėje, tiek muzikos komponavime, ji visada turės nenumatomumo koeficientą, tą gaivalingą kūrybinę jėgą, kurios iki galo negali valdyti.

„Man gan artimas Egidijos muzikos kūrimo principas. Ji naudoja labai racionalias struktūras – tekstilės raštus transformuoja į muziką, bet tai atliekant atsiranda tam tikra paklaida, be to, ir pati kompozitorė prideda kažką nuo savęs, tad galutinis rezultatas nėra tiesiog schema. Aš pats kurdamas filmus ar videodarbus tam tikra prasme galvoju apie juos kaip apie audinius, dažniausiai pradedu nuo struktūros, stengiuosi viską tvarkingai susiūti, o tada pamažu ardau, lopau, tam tikras vietas persiūnu kitais siūlais, kad visuma taptų gyva“ – komentavo režisierius Mikas Žukauskas.