„Kranto kontūruose“ – puri, bet ne žiemiška grafika

2007-ųjų išvakarėse Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos galerijos „13L“ erdvėse jaukiai įsitaisė vienuolikos Klaipėdos krašto grafikų paroda „Kranto kontūrai“.

Iš A.Klemencovo, O.Šimaitytės-Račkauskienės, E.Poškutės-Pumputienės, G.Oškinytės-Eimanavičienės, A.Kliševičiaus, D.Žalnieriūtės, V.Kalninio, B.Andriekutės, A.V.Burbos, L.Gedvilaitės-Sakalauskienės, L.Skačkauskaitės-Kuklienės kūrinių sklindantys gaivūs, lengvi, subtilūs linkėjimai veikiau perkelia į nerūpestingą vasarą, nei žvarbias ir purias Kalėdas.

Iš tiesų, nors širdyje kirba baltumo ilgesys, už lango – visai nežiemiško metų laiko grafika. Gal todėl purių Kalėdų vasariškai šiltą žiemą vernisažo dalyviams linkėjo ir šmaikštusis bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Juozas Šikšnelis. Savo kalboje konstatavęs itin subanalėjusį prieššventinių linksmybių vajų ir ieškodamas naujų šventinių prasmių, linkėtą purumą iššifravo taip: „Kad visos likimo negandos ir uolos nebūtų kietos“.

Bet grįžkime prie „Kranto kontūrų“. Tai puiki galimybė vienoje vietoje pamatyti tokią grafikos technikų įvairovę – lino ir medžio raižiniai, ofortas, monotipija, skaitmeninė spauda, grafitas, mišri technika. Ir pasidžiaugti, kad į vieną salę prieš metų pabaigą buvo surinkti tuos pačius grafikos dirvonus ariantys, tačiau savo kūrybine išraiška labai skirtingi Klaipėdos krašto autoriai. Ši paroda – ir jos kuratorės, „Klaipėdos galerijos“ direktorės Violetos Jusionienės nuopelnas.

Girdėjau priekaištą – esą dauguma parodoje eksponuojamų darbų ne nauji. Apie tai šnektelėjome su grafiku A.Kliševičiumi, kuris parodos lankytojų teismui pristatė pačią šviežiausią savo kūrybą. Jo darbai atkeliavo tiesiai iš Vilniuje vykusios tarptautinės „Savų raidžių“ parodos, kur savo kūrinius eksponavo įvairių šalių menininkai, dirbantys ir akademinį darbą. Savo spartą A.Kliševičius komentavo paprastai: „Sergu kaligrafija, tačiau piktnaudžiauju skaitmenine fotografija“. Kruopštų rankų darbą grafikas palengvina moderniomis technologijomis, tačiau tokio kūrybinių kančių trumpinimo anaiptol nelaiko dideliu pliusu.

A.Kliševičiaus teigimu, dauguma grafikų kurdami rankomis iščiupinėja kiekvieną brūkšnelį, liniją, ornamentą. Kai kurios grafikos technologijos itin sudėtingos, o kūrinio gimimo procesas - labai ilgas. Iš dalies todėl grafikai nedažnai savo gerbėjus gali pradžiuginti naujais darbais.

Tačiau kiekvienas toks susitikimas, kaip ir paroda galerijoje „ 13L“– tai galimybė dar kartą drauge pažvelgti į vis tolstančių metų kontūrus. Ir prisiminti tas trapias akimirkas, kurios įspaustos tegul ir matytuose, bet kaskart naujomis spalvomis suskambančiuose kūriniuose.