Tortas į Lietuvą atkeliavo XVI a. ir buvo dviejų rūšių – saldus arba mėsinis. Tad galima teigti, kad jau Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė žinojo, kas yra lazanija. Taip sako kultūros istorikas Vilius Puronas.

„Žodis „tortas“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „iškilmių duona“. Tortas į Lietuvą atkeliavo iš Italijos, kur Renesanso laikais saldūs kepiniai buvo vadinami tortilėmis. Tik baroko laikais šis pavadinimas pakito į tortą“, – pasakoja istorikas.

Oficialiai teigiama, kad į Lietuvą tortas atkeliavo karalienės Bonos laikais, apie 1518 m. „Ši moteris į Lietuvą atvežė ne tik tortą, bet ir maisto kompoziciją (mėsą, daržoves ir grikius ar kt. vienoje lėkštėje), kuri yra plačiai paplitusi ir dabar“, – tikina V. Puronas. Anot jo, tortas iš pradžių buvo dviejų priešingų rūšių – saldus ir mėsinis.

Jau Žygimanto Augusto laikais didikai žinojo, kas yra itališka lazanija, kurios ragavęs ne kiekvienas ir XXI-ojo amžiaus lietuvis.

„Karališkoji lazanija, kurią valgė Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė, buvo labai įdomi. Tai – karališkas patiekalas, gaminamas iš skrylių. Kūginį indą išklodavo skryliais, dėdavo faršą ir taip sluoksniuodavo, kol indas užsipildydavo. Tuomet jį termiškai apdorodavo ir patiekdavo“, – teigia istorikas.

Pasak V. Purono, dar vienas įdomus to laikmečio kepinys – nevirtų grūdų tortas, kuris nebuvo skirtas valgyti, bet buvo vienas svarbiausių vestuvių atributų.

„Šį tortą sulaužydavo virš jaunųjų ir taip juos apipildavo grūdais. Taip linkėdavo jauniesiems gyventi ilgai ir labai turtingai“, – tikina jis.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Istorijos detektyvai“.