- Austėja Kuskienė, LRT radijo laida „Ką man skaityti?“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Frankofonijos literatūra rašoma prancūzų kalba, bet sukurta ne Prancūzijoje. Ji gali būti parašyta tiek Šveicarijoje, tiek Afrikoje, LRT RADIJUI sako humanitarių mokslų daktarė doc. Genovaitė Dručkutė.
Anot profesorės, frankofonijos literatūra – nauja sąvoka, o jos autoriai atneša negirdėtų temų ir problemų.
– Ar visada daug skaitydavote?
– Labai daug – kiek save atsimenu, nuo mažiausių dienų, vos išmokus skaityti. Taip jau nutiko, kad skaitymas – ir mano profesija, ir didžiausias pomėgis. Tai – mano gyvenimo būdas. Paprastai skaitau kelias knygas vienu metu – ir prancūzų, ir lietuvių kalbomis.
– Kaip išsiugdėte skonį knygoms?
– Sunku ir beatrasti, atkapstyti tą pradžią. Pirmiausia, žinoma, skaičiau vaikiškas knygas. Tačiau man regis, kad labai anksti pradėjau skaityti ir suaugusiesiems skirtas knygas. Mano vaikystė buvo gūdus sovietmetis, skaičiau tiek lietuvių literatūros, kiek tuo metu buvo galima jos gauti mano nedidelio miesto ir mokyklos bibliotekose.
Skaičiau vertimus į lietuvių kalbą, tais laikais versta klasika. Tikriausiai klasika ir padėjo intuityviai ugdyti skonį. Vėliau – vidurinė mokykla, universitetas. Taip viskas ir dėliojosi, klodas po klodo. Dabar esu išsiugdžiusi intuiciją knygoms. Tai individualus, nenusakomas atrankos būdas.
– Kas yra prancūzų, o kas – frankofonijos literatūra?
– Frankofonijos literatūra – gana nauja sąvoka. Mes įpratę prie to, kad jei literatūra parašyta prancūzų kalba, tai – prancūzų literatūra. Frankofonijos literatūra – ta, kuri parašyta prancūzų kalba už Prancūzijos ribų – Belgijoje, Šveicarijoje, prancūziškoje Kanadoje. Galiausiai, tai ir kai kurių Afrikos kraštų, kadaise buvusių Prancūzijos kolonijomis, literatūra. Prancūzų kalba ten – rašto ir kultūros kalba.
Taigi prancūzų kalba – vienijantis veiksnys, bet frankofonijos literatūros autoriai atneša naujų temų, problemų. Jų kalba, tas leksinis klodas ir sintaksinės konstrukcijos gali skirtis. Tie autoriai dovanoja skaitytojams kitokį pasaulio matymą per tą pačią prancūzų kalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas1
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
Prasidėjo Klaipėdos pilies džiazo festivalis: scenoje – ir svečiai iš užsienio
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kviečia klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...