Skirtingas požiūris į korupciją

Lenkijos infrastruktūros ministerija pranešė, kad 2025 metais jūrų ekonomikos vystymui skirs 2,1 mlrd. zlotų (apie 490 mln. eurų). Kitais metais Lenkijoje numatoma skirti jūrų ekonomikos vystymo suma yra net 23,6 proc. didesnė nei buvo naudojama 2024 metais.

Lenkijos masteliais tai yra dideli pinigai, juo labiau kad pas juos nėra tokio „atkatų“ lygio kaip Lietuvoje.

Lenkijoje statybos vyksta daug efektyviau – stadionai, uostai ar kitokia infrastruktūra statoma ne 2–3 kartus išpūstomis, o realiomis rinkos kainomis.

Verta prisiminti, kad Lenkijoje buvo atvejis, kai gerokai išaugo laivų plaukimo perkasos iš Baltijos jūros į Vyslos marias kaina. Dėl to Lenkijos prokuratūra iškėlė bylą, kur tarp kaltinamųjų atsirado ir Lenkijos transporto ministras.

Tai įrodo, kad Lenkijoje yra ginamas viešas interesas ir neleidžiama privatiems asmenims „šildytis“ rankas prie valstybės pinigų. Lietuvoje korumpuoti politikai ir jų bendrai sudarydavo sąlygas vieni kitiems glemžtis valstybės pinigus. Įtakingųjų politikų žmonos vadinamos sėkmingomis verslininkėmis, nors visiems aišku, kad neteisėtas praturtėjimas vyko valstybės pinigais.

Statybos išoriniuose uostuose

Apskritai, Lenkija pastarąjį dešimtmetį nuolat didino investicijas į savo uostus. Prioritetas būdavo skirtas Gdansko uostui. Jis prieš 10-metį krovė mažiau nei Klaipėdos uostas, o dabar vienintelį mūsų šalies uostą lenkia 2–3 kartus.

Kai Klaipėdos uostas dėl valstybės padarytų grubių klaidų per pastaruosius metus tik stebėjo, kaip netenka milijonų tonų krovinių, Lenkijos uostai skaičiavo pelnus iš karo Ukrainoje ir žymiai išaugusio tranzito.

Jei iki šiol Lenkijoje pagrindinės investicijos būdavo į Gdansko uostą, tai 2025 m. padėtis realiai keisis. Lenkai skelbia, kad 2025 m. jie planuoja pradėti trijų naujų išorinių uostų terminalų statybas.

Klaipėdos uostas dėl valstybės padarytų grubių klaidų per pastaruosius metus tik stebėjo, kaip netenka milijonų tonų krovinių, o Lenkijos uostai skaičiavo pelnus iš karo Ukrainoje ir žymiai išaugusio tranzito.

Pirmiausiai vyks Gdanske jau veikiančio Baltijos konteinerių terminalo trečiosios (T3) konteinerių laikymo aikštelės statyba iš Gdansko įlankos supiltame žemės plote.

Išorinio uosto statyba nuo teritorijos supylimo, molų rekonstrukcijos prasidės ir Gdynės uoste. Jame planuojamos ir didžiulės investicijos į privažiavimo kelius. Įrenginėjamas vadinamasis Raudonasis kelias, kuris Gdynės uostą pavers ir Lenkijos karinės infrastruktūros uostu. Numatoma, kad naujasis išvažiavimas į Lenkijos nacionalines trasas bus pritaikomas karinei mobilizacijai.

Apie naujo konteinerių terminalo statybų pradžią prabilta ir Lenkijos Svinouiscio uoste. Jame naujas konteinerių terminalas išoriniame uoste numatytas šalia dabar veikiančio suskystintų gamtinių dujų terminalo.

Konteineriai ir vėjo jėgainės

Lenkijos uostuose, skirtingai nei Klaipėdoje, uostų plėtra vyksta į išorę iš Gdansko įlankos Gdanske ir Gdynėje arba iš Baltijos jūros Svinouiscio uoste atkovojant teritorijas iš vandens.

Trijuose Lenkijos jūrų uostuose pagrindinės investicijos numatomos į tas teritorijas, kur planuojama naujai statyti arba plėsti konteinerių terminalus.

Ryškus investicijų didinimas į uostų infrastruktūrą, o ypač į konteinerių terminalus, susietas su tuo, kad lenkai žino, jog pas juos ateis naujų konteinerinės laivybos linijų, ir pirmiausia iš Kinijos. Ne veltui naujai išrinkta ir suformuota Lenkijos politikų valdžia lankėsi Kinijoje, kur juos priėmė aukščiausiu lygiu.

Ką su Kinija darė Lietuva? Vienas itin pasipūtęs politikas, kuris, anot šalies Prezidento, nevaldo liežuvio, tiesiog supykdė Lietuvą su Kinija. Rezultatas toks, kad kiniškos prekės į Lietuvą turi atvykti per Lenkiją, kai kuriais atvejais – per Estiją.

Lenkijoje į verslą, o ypač susietą su jūra, yra daug praktiškesnis požiūris. Lenkijoje yra aiškiai žinoma, ko ji nori ir kokios ateities gali tikėtis jūriniame versle.

Lenkai uostuose stato konteinerių terminalus, gerina privažiavimo į uostus kelius. Kaip ir Lietuvoje vystomi jūrų vėjo jėgainių parkų statybos ir aptarnavimo infrastruktūros terminalai. Lenkija bent jau Baltijos jūros regione, įskaitant ir Gdansko įlanką, planuoja turėti bene didžiausią kiekį vėjo jėgainių parkų.

Neteko girdėti, kad lenkai uostuose statytų kokius nors administracijos rūmus, kaip tai rengiamasi daryti Lietuvoje.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, toliausiame taške nuo uosto vartų, taip pat rengiamasi statyti konteinerių terminalą. Skirtumas tik tas, kad lenkams suplovus žemes Gdansko įlankoje ar Baltijoje prie Svinouiscio beveik nereikės gilinti laivybos kelių į naujus terminalus. Tuo tarpu Klaipėdos uostas ir toliau brangiai grandys Klaipėdos uosto dugno moreninį molį iki 17 metrų gylio iki pat Kuršių marių arba Kiaulės Nugaros.

Viską sudėliojus nėra ko stebėtis, kad lenkai už sąlyginai mažesnius pinigus sugeba žymiai efektyviau vystyti uostų infrastruktūrą nei Lietuva.