„Šekspyro ekranizacijos kine prasidėjo gana vėlai. Visada kirbėjo klausimas – ar klasika apskritai yra ekranizuojama? Juk kinas pagal apibrėžimą yra modernios kalbos priemonė. Ar Šekspyras gali jai pasiduoti? Pasidavė. Tai įrodo 1968 m. sukurtas režisieriaus Franco Zeffirelli filmas „Romeo ir Džuljeta“. Po jo Šekspyrą pradėjo skaityti jauni žmonės. Iš dalies dėl šio filmo Šekspyras tapo populiariosios kultūros dalimi. Štai ką gali kinas“, – kalbėjo L. Donskis sekmadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Auditoriją sudarė 8–12 klasių moksleiviai ir pirmakursiai iš visos Lietuvos, norintys pažinti kiną. Jie perėjo atranką ir pateko į kasmetinį „Kino knygos“ projektą. Penkias dienas moksleiviai mokosi kurti filmus ir susitinka su kino ir kultūros pasaulio žmonėmis, tarp jų – aktore Aiste Diržiūte, režisieriais Miku Žukausku, Andriumi Blaževičiumi, Jonu Terteliu, Maratu Sargsyanu.

Šekspyras „Kino knygoje“ prisimintas ne tik dėl 400-mečio jubiliejus. Edukacinį projektą organizuojantis festivalis „Kino pavasaris“ jau rodė dramaturgo ekranizacijas kine festivalio metu – tam buvo skirta speciali programa „Šekspyras gyvas“. L. Donskis, analizavo, kuo šie filmai ir apskritai Šekspyro dramaturgija yra ypatinga.

„Šekspyras unikalus tuo, kad nutrina laiko ribas. Jūs žiūrite filmą arba matote spektaklį ir traktuojate tai kaip jūsų amžininko darbą. Kiekvienas amžius Šekspyrą perskaitė savaip. Šiandien Šekspyras matomas taip, tarsi kūriniai būtų parašyti XXI a. Tai yra klasikinės literatūros bruožas. Ar skaitytum Dantės „Dieviškąją komediją“, ar Bokačo „Dekameroną“, ar Donelaičio „Metus“ – apima tas pats jausmas. Tai amžini kūriniai“, – teigė L. Donskis.

Anot profesoriaus, Šekspyras XXI a. žmonėms duoda raktą į barokinę Europą, leidžia ją suprasti ir iššifruoti. „Praeis dar kokie 200 metų ir šis autorius bus toliau skaitomas ir mylimas. Todėl, kad Šekspyro dramose yra amžinieji dalykai: meilė, neapykanta, dvilypumas, išdavystė, lojalumas, draugystė“, – sakė jis.

L. Donskis priminė, kad vis dar yra neekranizuotų Šekspyro dramų. „Man keista, kad nėra ekranizacijų tokių kūrinių kaip „Koriolanas“ arba „Julijus Cezaris“. Nuostabūs kūriniai. Bet gal juos pastatysit jūs?“, – viltingai atsisveikino profesorius.

Susitikimas su L. Donskiu – vienas iš birželio 18–22 d. vykstančios „Kino knygos“ dalių. Trečiadienį pasibaigsiančio projekto dalyviai taip pat yra mokomi kūrybinio rašymo, intelektinės teisės pagrindų, teksto ir aplinkos analizės. Dalyviai kuria ir savo pačių filmukus, kurie bus rodomi baigiamojo renginio metu, o vėliau – prieinami viešai.

Šiųmetė „Kino knyga“ – jau 9-oji. Projektas vyksta nuo 2007 m.