Maršrutas Nr. 61 – Zarasai

Šio maršruto veikėjai – architektūros istorikas iš Kauno technologijos universiteto docentas Vaidas Petrulis, Zarasų krašto istorijos tyrinėtojas Kęstas Vasilevskis ir amžininkas, Zarasų rajono gyventojas 83-ejų Stanislovas Pumputis.

Apie šį, Šiaurės Lietuvos kurortą, ežerų kraštą, dar kitaip vadintą Lietuvos Šveicarija buvo pradėta kalbėti dar ankstyvame XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Apie dėmesį šiam miestui ir jo turtus geriausia pasakoja to laikmečio spauda: „Iš Kauno gauta telegrama, kad į Zarasus atvyksta Amerikos milijonierius apžiūrėti Osos ežero salos. Jis manąs ten pastatyti vasarnamių ir įrengti gydomąjį kurortą. Minėtas milijonierius atskris begarsiu orlaiviu ir nusileis prie Salako vieškelio“. (1933-ųjų balandžio 1-oji)

Balandžio 1-osios pokštas nebuvo iš piršto laužtas – jau netrukus Zarasuose ėmė dygti vilos, daugėjo paslaugų ir pramogų, čia lankėsi vis daugiau poilsiautojų.

Ežerų kraštu šis miestas vadinamas ne veltui: čia esančius du ežerus, anksčiau vadintus Osė ir Osą (šiandien – Zarasu ir Zarasaičiu), skyrė plentas, o tarpukarinės Osos – dabartinio Zaraso ežero saloje, į kurią veda vienintelis medinis tiltas – buvęs moterų vienuolynas su mūrine bažnyčia. Iš jų griuvėsių XX a. pradžioje zarasiškiai pradėjo statytis miestą.

Šiomis dienomis kurortu nedažnai pavadinami Zarasai tarpukariu tokį statusą turėjo. 1932 - aisiais šiam miestui suteikus kurorto statusą čia pradeda dygti vilos. Bene garsiausia vila tuometiniuose Zarasuose – medinė Gronskių šeimos vila-viešbutis prie Zaraso ežero.

Iš to meto spaudos: „Naujoje atidarytoje vasarinėje įvesti telefonai, elektra, vandentiekis, ledaunė ir visa kita, kas reikalinga išlepintam, moderniškam vasaruotojui. Gera virtuvė, alus, vėžiai, džiovintas sūris ir kava sutraukia kasdien gražius zarasiškių būrelius.“ (1937-ieji. „Lietuvos aidas“.)

Unikalų, 1837 - ųjų tarsi spinduliais iš centrinės sėlių aikštės išeinančių gatvių planą turintys Zarasai yra vienas iš nedaugelio Lietuvos rajono centrų, kuriame išlikęs toks miesto planas.  Šiame tarpukario kurorte maršrutas laidos komandą nuvedė prie 1927 m. statytos medinės vilos, Komercinės gimnazijos rūmų (dabar Zarasų krašto muziejaus) (1931 m.), čia lietuvybę puoselėjusių Šaulių namų (1931 m.), senojo Zarasų pašto (1936 m.), Zarasų apskrities ligoninės (1937 m.).

Šio miesto komercinės gimnazijos rūmuose 1933-aisiais direktoriavo žymus dailininkas, Kauno Meno mokyklos įkūrėjas Justinas Vienožinskis, o siekiant prestižo šioje gimnazijoje mokiniai sustiprintai mokėsi lotynų kalbos. Zarasuose dirbo kraštui bei Lietuvai nusipelnę žmonės – visuomenės veikėjas daktaras Domininkas Bukontas, kalbininkas Kazimieras Būga. Zarasuose garsiausias poemas sukūrė Maironis ar Antanas Vienuolis.

O kas yra šių dienų herojai nesunku suprasti pasikalbėjus su čia gyvenančiais amžininkais, kurių atsiminimai, patirtys ir pomėgiai dar ir šiandien verčia maloniai nustebti ir atidžiai įsiklausyti. Zarasų apylinkėse, ežerais apsuptame ir savo turgumis garsėjusiame Salako miestelyje gyvenantis 83-ejų Stanislovas Pumputis laidos komandai ne tik padėjo geriau suprasti šio miesto istoriją, bet ir prisipažino renkantis ir saugantis aukštaitiškas pravardes. Kelias iš jau turimų 200 laidoje išgirsite ir jūs!

Apie tai, kodėl Zarasai buvo vienas dažniausiai savo pavadinimą keitusių miestų, apie čia buvusį aukščiausią Baltijos šalyse slidinėjimo trampliną, vykusias vandens šventes bei ekonomiškai ir kultūriškai aktyvų gyvenimą leidusius žmones sužinosite jau būsimoje laidoje.

Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, spalio 28 d. 13 val. per LRT Plius.

Visas šio maršruto naujienas sekite „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ paskyrose.

Laidų įrašai – LRT mediatekoje.

TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.

Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.