Vakar sostinės "Domin" teatre atgimė legendinis miuziklas "Ugnies medžioklė su varovais". Tik pasklidus žiniai, kad pirmasis Lietuvos miuziklas bus atkurtas, į spektaklio premjerą akimirksniu buvo išpirkti bilietai. Pasidomėjome, ką naujo žiūrovams pasiūlys trečiojo šio kūrinio pastatymo autoriai.

Miuziklas tapo nemirtingas

1976 m. debiutavęs režisierės Dalios Tamulevičiūtės pastatytas Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas "Ugnies medžioklė su varovais", atrodo, tapo nemirtingas. Pirmąkart pastatytas miuziklas aplankė ne tik daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir kai kuriuos "plačiosios tėvynės" miestus. Miuziklo arijos "Kregždutės" ir "Kaip mažas paukštukas" iki šiol itin populiarios.

Prieš ketverius metus miuziklas buvo atkurtas "Pergalės" kino teatre, naudojant autentišką sovietmečio atributiką. Norinčiųjų patekti į spektaklį tuomet būta daugiau, nei galėjo tilpti. Dviejų pirmųjų pastatymų sėkmės paskatinti, miuziklo autorius kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir režisierius Gytis Padegimas ėmėsi misijos prikelti kūrinį dar kartą.

Dainuos žemyn galva

Apsilankėme vienoje paskutiniųjų spektaklio repeticijų. "Šis kūrinys neturi nieko bendra su prieš tai buvusiais "Ugnies medžioklės su varovais" pastatymais. Tik muzika ta pati. Sukurtos šiuolaikiškos dekoracijos, veikėjų charakteriai taip pat gerokai pakitę. Spektaklyje nėra vien teigiamų arba vien neigiamų personažų – herojus stengėmės parodyti įvairiapusius", – žvelgdamas į scenoje repetuojančius aktorius kalbėjo G.Padegimas. Jis pripažino šiek tiek pakeitęs Sauliaus Šaltenio ir Leonido Jacinevičiaus libretą.

Pagrindinių vaidmenų atlikėjai Ona Kolobovaitė ir Egidijus Bavikinas, dalyvavę antrajame miuziklo pastatyme, tikino, kad jų vaidyboje daug kas pasikeitė. "Manau, ir patys subrendome šiems vaidmenims, ir patobulinome vaidybą, išmokome šokti, judėti scenoje. Žinoma, ir reikalavimai mums keliami žymiai didesni nei prieš ketverius metus", – teigė mergina.

Miuziklo siužeto centre – jaunas žmogus, sprendžiantis gyvenimo kelio pasirinkimo dilemą, išgyvenantis stiprią meilę. "Mano personažas – Monika tiesiog trokšta būti laiminga, deja, ją blaško gyvenimo aistros. Ji negali apsispręsti, kurį meilės objektą pasirinkti, ir dėl šios priežasties išgyvena didžiulę liūdnai besibaigiančią dramą", – savo kuriamą personažą apibūdino aktorė. Ji įsitikinusi, kad šiame pastatyme veikėjai bus įdomesni ir gilesni, artimesni dabartinio jaunimo pasaulėjautai.

Kai kurios scenos aktoriams tapo tikru išbandymu: menininkai turėjo dainuoti kabėdami žemyn galva, ilgai ir intensyviai šokti. "Tokios detalės suteikia miuziklui daug gyvumo. Choreografė Agnija Šeiko privertė šokti net "Aidijos" chorą", – šypsodamasis sakė režisierius.
E.Bavikinas pasakojo, kad kartais režisieriaus norai būdavo tikrai neeiliniai: "Šiame pastatyme personažai privalo būti labai judrūs ir lankstūs. Todėl mums, aktoriams, teko išmokti ir daryti kūlversčius, ir šokti, ir dainuoti netikėtose pozose." Aktorius prisipažino iš repeticijų kartais grįždavęs su mėlynėmis ant kūno. "Išmokau perlipti per save ir scenoje atlikti tokius triukus, kurie, maniau, man niekada nepavyks", – savo pasiekimais džiaugėsi E.Bavikinas.

Neblėstantis populiarumas

"Visą laiką stengiausi likti nuošaly, nesikišti į vaidybą, nelyginti buvusių šio kūrinio pastatymų su dabartiniu. Čia juk ne sporto varžybos. O rezultatas – puikus, šiuolaikiškas pastatymas", – kūrybinę komandą gyrė miuziklo autorius G.Kuprevičius. Jis apgailestavo, kad šiame spektaklyje gyvai negros simfoninis orkestras – skambės Jaunimo simfoninio orkestro atliekamos muzikos įrašas. Toks sprendimas pasirinktas dėl mažos "Domino" teatro scenos.

Panašu, kad ir šis miuziklo pastatymas sulauks sėkmės. "Pasiūlymų koncertuoti sulaukėme ir iš kitų miestų. Galvojame apie gastrolinį miuziklo variantą, pritaikytą dar mažesnėms scenoms", – optimistiniais planais dalijosi režisierius. Jis įsitikinęs: puiki muzika ir nesenstanti meilės trikampio, neišsipildančių jausmų tema yra neblėstančio miuziklo populiarumo priežastis.