Šiais metais trisdešimties metų jubiliejų švenčianti leidykla pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną sukvietė savo autorius pabūti drauge. „Gerai prisimenu, kaip beveik prieš trisdešimt metų, grįžęs iš Geteburgo knygų mugės, nuoširdžiai pavydėjau užsienio leidykloms, kad perkamiausių knygų šimtukuose ir dešimtukuose dominuoja jų šalių autoriai. Šiandien galiu džiaugtis, kad populiariausiųjų dešimtukuose ir šimtukuose yra knygos, kurias parašė mūsų leidyklos autoriai“, – kalbėjo „Alma littera“ valdybos pirmininkas Arvydas Andrijauskas.
Viena iš populiariausių leidyklos autorių, iš Prancūzijos į Vilniaus knygų mugę atskridusi žurnalistė, rašytoja Erika Umbrasaitė šiais metais pristato savo penktąją knygą „Lūpdažio pamokslai“. Knygos rašymą ir laukimą, kol ji bus atspausdinta, rašytoja lygina su mylimųjų santykiais: pirmasis, daug žadantis aistringas bučinys jau paragautas, ekstazė, nerimas, užgimę lūkesčiai, nežinomybės jaudulys ir baimė, klausimas, koks gi bus antrasis bučinys ir kas bus po to, ar laukia saldi ateitis, ar viskas virs fiasko ir nugarmės į užmarštį.
Sėkmės sulaukusios knygos jai užaugino sparnus. „Vėliau baimės būta, – prisipažįsta, – svarsčiau, ar tikrai aš ir mūza po tokios sėkmės turėsime, ką pasakyti? Teko rimtai su savimi pasikalbėti, o tuomet supratau: kaip mylimiesiems išaušta teisingas rytas su galimos ateities pažadu po pirmosios bendros nakties, taip aš vis dar galiu rašyti ir nenusivilti nei pati, nei nuvilti skaitytojo“.
Erika Umbrasaitė. V. Skaraičio nuotr.
Žurnalistas, dabar jau dviejų knygų autorius Dovydas Pancerovas sako, kad skaitytojai visada laukia įdomių ir įtraukiančių istorijų. Būtent tokią istoriją jis praėjusiais metais parašė su kolege žurnaliste Birute Davidonyte – „Kabinetas 339“. Skaitytojai tai įvertino, knyga išleista 15 tūkstančių tiražu. „Per metus trukusį tyrimą surinkome daugybę įrodymų, dokumentų, įrašų, liudijimų, bet iš visų jėgų stengėmės tuos sudėtingus dalykus papasakoti paprastai, įdomiai, bet kartu ir sąžiningai, – sako Dovydas. – Juokais mėginome įsivaizduoti skaitytoją – Protokolų Bičą, žmogų, kuris nori daugiau sužinoti apie Lietuvos valstybės valdymą ir politikos užkulisius, bet nežino netgi žodžio „protokolas“ reikšmės. Taigi, „Kabinetą 339“ stengėmės rašyti taip, kad Protokolų Bičas suprastų. Manyčiau tai buvo viena iš knygos sėkmės priežasčių“.
Rašytoja Renata Šerelytė šiais metais pristato tikrais įvykiais paremtą, itin jautrų romaną apie žmonių likimus pokario Lietuvoje – „Pro rūdijančią naktį“. Prozininkė prisipažįsta, jog papasakoti apie vaiką, nežinantį savo istorijos ir savo didvyrių ir perteikti realaus herojaus – partizano Antano Kraujalio išgyvenimus nebuvęs lengvas darbas. „Rašyti buvo sunku, – sako R. Šerelytė, – patosas ir patetika šioje knygoje turėjo būti eliminuoti be jokių kalbų, taip pat ir sentimentalioji retorika. Reikėjo paprastų žodžių ir išgrynintų metaforų. Būti negailestingu sau. Ir negalvoti apie jokius stiliaus gražumynus“.
Renata Šerelytė. V. Skaraičio nuotr.
Rašytoja teigia, kad partizanų pasipriešinimas yra vienas ypatingiausių mūsų istorijos puslapių. Ji jaučianti moralinę skolą visiems tiems vyrams ir moterims, kuriems garbė ir Tėvynė buvo svarbiau nei paklusnumas ir prisitaikymas. Nes jų atminimas ir šiandien nepagrįstai menkinamas, auka neįvertinama.
Prieš dešimtį metų pirmąją knygą „Laiškai plaukiantiems prieš srovę“ parašęs žurnalistas, filosofas, buvęs internetinio naujienų portalo bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius, o dabar ir politikas Andrius Navickas sako, kad knygų skaičius premjeros jauduliui įtakos neturi. Šiais metais Vilniaus knygų mugėje jis pristato apysakų romaną „Babelis“. „Publicistikoje, dalykinėje literatūroje, kad ir kiek šiltintumei stilių, visada gali pasislėpti po objektyvumo kauke, tačiau kai pradedi aprašyti herojus, kurie beldžiasi į tavo galvą ir širdį, atsakomybė kur kas didesnė. Knyga mane domina kaip pretekstas pokalbiui su skaitytojais. Labai norėčiau, kad atsirastų žmonių, kurie joje atpažintų save. Juk būtent skaitytojai autorių paverčia kūrėju“, – įsitikinęs knygos autorius.
Tai, kad knygos rašymas ir leidyba yra nuostabi patirtis, neabejoja iliustratorius Martynas Pavilionis, drauge su dvyne seserimi Indre praėjusiais metais pratęsę Marmių istorijas ir išleidę knygą vaikams „Marmiai ir džiaugsmo fabrikėlis“. „Nerealus jausmas yra stebėti, kaip tavo fantazija virsta fiziniu kūnu ir tampa kitų žmonių gyvenimo dalimi, – sako Martynas ir priduria, kad abiem su seserimi Indre knygos yra ne tik galimybė atverti duris į naują pasaulį sau bei kitiems, bet ir platforma skleisti, dalintis patirtimi ir pozityvu.
„Pritardama šių metų Vilniaus knygų mugės šūkiui, turiu pasakyti, kad nėra vienos teisingos geros knygos formulės. Tačiau tendencijos akivaizdžios: lietuvių autoriai ir toliau išlieka populiarūs ir reikšmingi, o šiemet jie į leidyklą grįžo su plačiausiu temų spektru“, – tradiciniame vakare autoriams dėkojo „Alma littera“ leidyklos direktorė D. Zaidė.
Praėjusių metų pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos RAIT tyrimas „Skaitymo ir knygų pirkimo įpročiai“ atskleidė, kad leidykla „Alma littera“ skaitytojų yra labiausiai žinoma ir aukščiausiais balais vertinama leidykla.
Per 2019 metus leidykloje buvo išleista 281 naujos knygos. 84 iš jų parašė lietuvių autoriai, 197 išverstos iš užsienio kalbų. Tai yra 1 milijonas, 300 tūkstančių knygų, kuriose yra per 250 milijonų puslapių. Leidyklos analitikai suskaičiavo, kad bendras knygų svoris sudaro 541 toną. Jei jas sukrautume į prekinius vagonus, išeitų 9 vagonų sąstatas. Jei knygos viršelius sudėtume į vieną eilę atstumas būtų ilgesnis nei nuo Vilniaus iki Kauno.
Naujausi komentarai