Atstovavimas Lietuvai

Prof. dr. R. Lampsatytė tapo Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstove Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine. Naujos pareigos profesorei jaudulio nekelia, nes ji dešimt metų užėmė Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovės Vokietijoje poziciją.

„Susitikimas su Lietuvos Respublikos ambasados Austrijos Respublikoje ambasadore Lina Rukšteliene buvo labai malonus. Džiaugiuosi, kad mano kandidatūra, kurią teikė Austrijos lietuvių bendruomenė, buvo patvirtinta. Vienoje kiekvieną mėnesį praleidžiu po savaitę, be to, šiame mieste yra nemažai lietuvių dainininkų – Vienos operoje dirbantis Simas Strazdas ir kiti įdomūs atlikėjai, kurie šiuo metu čia studijuoja“, – sako profesorė.

Pirmasis prof. dr. R. Lampsatytės, kaip Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovės Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine darbas – birželio 27 d. surengti susitikimą su operos soliste Asmik Grigorian, atvyksiančia į Vieną dainuoti operose „Pajacai“ ir „Cavalleria Rusticana“, kuriose atliks pagrindinius vaidmenis.

Prof. dr. R. Lampsatytė planuoja rengti ne tik susitikimus su išskirtiniais atlikėjais iš Lietuvos, bet ir koncertus, poezijos skaitymus, meno parodas.

Tiltai į Šiaurės Makedoniją

Greta Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovės Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine veiklų profesorė įgyvendins ir kitus svarbius projektus. Vienas tokių – pirmą kartą vykstantys mainai tarp Lietuvos nacionalinio operos ir baleto ir Šiaurės Makedonijos nacionalinio operos ir baleto teatrų.

„Birželio 1–15 d. viešėsime Skopjė ir kartu su Šiaurės Makedonijos nacionalinio operos ir baleto teatro režisieriumi statysime nuostabią Wolfgango Amadeus Mozarto operą „Figaro vedybos“. Pagrindinį – Figaro – vaidmenį atliks dainininkas Jonas Sakalauskas, mūsų diva Joana Gedmintaitė bus grafienė, Mindaugas Tomas Miškinis – grafas, talentingoji atlikėja Emilija Finagėjevaitė atliks Siuzanos vaidmenį, Julija Karaliūnaitė taps Marcelina. Šį operos pastatymą ketiname atvežti ir į Lietuvą. Norime „Figaro vedybas“ parodyti Lukiškių kalėjime 2.0“, – apie savo planus pasakoja prof. dr. R. Lampsatytė.

Be to, profesorė ketina ir Vienoje, ir Kaune surengti koncertus, skirtus iš Kybartų kilusiam operos dainininkui Haraldui Serafinui pagerbti.

Dovana jauniems dainininkams

Rudenį prof. dr. R. Lampsatytė sugrįš į Kauną, kur pirmą kartą Lietuvoje surengs mokymus dainininkams „Vaidinam perklausą“. Šis projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru.

„Vaidinam perklausą“ – tai perklausų repeticijos (angl. Mock Auditions), rengiamos Berlyne, Niujorke, JAV. Lietuvoje, Kaune, jos vyks pirmą kartą“, – akcentuoja profesorė. Kiekvienas, ateidamas į šiuos mokymus, turi turėti savo biografiją anglų kalba, reprezentatyvią nuotrauką ir būti pasiruošęs atlikti ne mažiau kaip penkias arijas, tarp kurių turi būti viena W. A. Mozarto arija, arijos italų ir vokiečių kalbomis, o likusios dvi yra pasirenkamos laisvai. Būtina su savimi turėti tvarkingai susegtas natas.

Ne mažiau svarbus nei arijų pasirinkimas yra ir mokymuose norinčių dalyvauti dainininkų įvaizdis. Vyrai negali ryšėti kaklaraiščių, avėti sportinių batų, dėvėti džinsų, o moterims nereikėtų per daug išsipuošti. „Šie dalykai yra labai svarbūs, nes dalyvaudamas perklausoje atlikėjas parduoda save kaip produktą, pavyzdžiui, lyrinį sopraną, dramatinį tenorą, žemą bosą. Jo išvaizda turi tai ir atspindėti“, – sako prof. R. Lampsatytė.

Daug metų profesorė Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje dėstė discipliną, kaip dainininkui reikėtų pasiruošti perklausai, kad jo šansai gauti trokštamą vaidmenį būtų kuo didesni. Lietuvoje tokia disciplina nedėstoma, tad profesorės iniciatyva pralauš ledus. Mokymuose prof. dr. R. Lampsatytė individualiai su kiekvienu atlikėju analizuos, ar jo pasirinktas repertuaras yra tinkamas, kokios yra jo techninės ar tarimo problemos ir kt. Profesorė pasidalys konstruktyvia kritika, kaip reikėtų apsirengti, susišukuoti, pasigražinti einant į perklausą.

Prof. dr. R. Lampsatytė planuoja rengti ne tik susitikimus su išskirtiniais atlikėjais iš Lietuvos, bet ir koncertus, poezijos skaitymus, taip pat meno parodas.

„Planuoju, kad šiuose mokymuose galėtų dalyvauti apie penkiolika atlikėjų. Labai norėčiau, kad mokymai taptų reguliarūs, vyktų kas keletą mėnesių. „Vaidiname perklausą“ būtų galima surengti ir Vilniuje, ketinu ieškoti galimybių mokymus organizuoti Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Tai yra mano dovana jauniems dainininkams“, – pabrėžia prof. dr. R. Lampsatytė.

Norėdami dalyvauti mokymuose atlikėjai gali kreiptis tiesiogiai į profesorę arba į „Vaidinam perklausą“ koordinatorę Liną Gudzinskaitę.

Trys plius vienas

Dar vienas įdomus projektas „Trys plius vienas“, kurį prof. dr. R. Lampsatytė įgyvendins šiais metais, skirtas neprofesionaliems dainininkams.

„Turiu vieną mokinę Vilniuje, kuri yra psichiatrė, bet visą savo gyvenimą svajojo dainuoti ir turi tam puikius duomenis, kita mano mokinė – miuziklų aktorė, kuri tapusi trijų žavių vaikučių mama padarė ilgą pertrauką savo karjeroje, dėl to ji nutrūko. Dar viena mano mokinė yra semiotikė, dirbanti Šiuolaikinio meno centre, kuri svajojo būti pianiste ir dainuoti, deja, jai nepavyko. „Trys plius vienas“ koncertų seriją esu surengusi Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje ir noriu ją pradėti Kaune“, – savo planus atskleidžia pašnekovė.

„Trys plius vienas“ – tai trys neprofesionalūs dainininkai ir prof. dr. R. Lampsatytė, jiems akompanuojanti fortepijonu. „Ši koncertų serija taps galimybe pasirodyti atlikėjams, kurie, pavyzdžiui, dainuoja chore, nors jų balsai yra kaip solistų. Chore jie pasislepia, neparodo savo tembro, nes jiems trūksta solistui būdingų charakterio savybių ar jų išvaizda nestandartinė. Tai ir pedagoginis, ir socialinis projektas, skirtas tiems, kurie džiaugiasi muzika ir galėtų būti profesionalai“, – akcentuoja profesorė.